Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#48643 kai to ka negaliu isreikst ar nenoriu pasakyt zodziais pasimu sasvini uzrasau. tai stai :

.......


as leidau tau iseit... leidau sau matyt kaip tolsti i mirties
glebi... ,,nubudusiu salciu buciousiu tavo lupas, nauju
iliuziju varpais as kviesiu tavo varda'' aklu tikejimu bandziau
uzpildyt tustuma kuria palko tavo uzvertos durys...
isplesiau savo sirdies likucius ir paslepiau po lova.
mirtis neklausia, ji ateina ir pasiima. taip kaip pasieme tave.
ikalindama mane ir paversdama tavo verge, nes visos mano
mintys skirtos tik tau , o juk taves jau nebera, o gal niekad ir nebuvo?







..........


gyvenimas beprasmis,
gyvenimas niurus.
tai kam man toki kesti ?
kai viskas kas grazu
imu ir prarandu ...
gal reikia man iseiti
palikti ir nueiti.
tolyn tolyn i tamsa,
i tyla apzina kapu...
uztemdykit man saule.
isdeginkit miskus .
sukurki baisu monstra,
pradek naujus karus.
sugriauki svajonas.
zinau prie gero
manes tai neprives.
bet man nereikia nieko
as viska praradau kai mire
mano siela palikdama tik
kuna kankintis zemes pragare..




......


nusviro man rankos
ir zodziai neteko prasmes
norejau isnykti ir niekad
negrizti pasaulis man buvo ziaurus
as niekad nesijauciau
zemes vaiku ,
norejau tiek mazai
norejau tiek nedaug ,
deja as nieko negavau ,
nors kaip karstai to maldavau ,
ir vejas barste zodziaus manuosius
kuriais saukiausi as taves ,
deja beprasmiskai
as taip kovojau
nes tik pakilusi aukstyn ,
norejau krist greiciau zemyn...

kitakart parasysiu daugiau. :letter
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#48829 Yze, būtinai parašyk daugiau. :flo
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#48830 patiko ?!!!! :verkiu :lakstau :shock: nu geras as apsalus... kazkad kazkokiam forume idejau tai opasibaisejo...
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#48836 Žinoma, kad patiko. Ypač vidurinis, tas su miškų deginimu ir naujais karais. =) Nu man labai patinka tokios temos. :D
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#48837 na ka pabandysiu kanors sukurt.

kartais noriu sustoti, pazvelgti atgal ir tiesiog kalbeti vejui.
palaidos mano mintys blaskosi kazkur anapus, prie uzmarsties varu.
prie ju ir as. ne nekunu, ne dvasia , o ikalintom mintim stoviu tenai surista.
kodel mirtie belaisve man tokia jauki ? kodel as jos saukios ki bunu savimi ? bandau meluot ir karcia tiesa slept. as nevergsiu ir nestaugsiu
kad nieks nesuprastu kaip man sunku...
nereikia tureti saule , kad matutum sviesa, nereikia buti tamsoje , kad pasijustum visiskai vienas.
beorej erdveje deliosiu vienisus zodzius , skaitysiu juos tik as nes kito lupos mano jausmus suters. as nebegrisiu tuo keliu kur ejome abu. as skinsiu kelia tarp spygliu , na ir kas kad nepasieksiu tikslo kad nukraujuosiu mirtinai , ir taip daznai save zaloju , mano riesus ,,puosia'' vis nauji randai ...
kaip saule mirsta tamsoje taip ir as praradau save. sulig kiekviena diena bandau suprast kas man yra. deja tai jau nebesvarbu nes as jau iseinu.
anapus vartai atviri , as stoviu ir zvelgiu , ir savo siela raminu , kad viskas bus gerai . ir zingsniu nedrasiu mirties pastikt einu...

stai ka susapaliojau per kokias penkiolika minuciu :)
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#48839 ......
matau as pasauli
matau be spalvu.
ir stingdantis skausmas
man tapo savu
sugrizkit seseliai ,
sugrizkit meldziu
pasimkit ta skausma
kuri as jauciu...
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#49266 Rašyk būtinai toliau. Nes kai būna labai BLOGA (tik ne nuo rašymo, o dėl kitų priežasčių :bloga), labai būna GERA rašyti. Lauksiu kitų tavo rašliavonių. :flo
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#49968 .......... Pravirko man dangus, tavęs daugiau jau nebebus. Ir angelą tyra širdim nusinešė tolyn mirtin. Surinksiu tylą , kur naktyje prabyla. man nebereikia žodžių suvilgytų mele, paslepsiu džiaugsmą . Aš jo nebeverta...
Tamsoj skandinti mokausi spalvas. Pasaulis nebemielas ir laimė nebeta,
sudužo mano siela , kai angelo šviesa uzgeso tamsoje....
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#50493 dar va viena mano raslevone

......

prasau leisk tave myleti, nors tai darau netobulai.
prasau leisk tave apgepti nors tai darau as persaltai.
uzdenki mano saule , pritemdyk man pasauli, bet
pogalais leisk tave myleti...
as noriu just tave sale ir buti amzinai drauge.
perdaug taves prasau ? nepyk , as noriu eit,
bet tavo meiles man da reik, kol da as cia esu,
kol nepasklydau tarp dausu.
as neprasiau suprast , mes nesame panasus...
tu vaikis ispuoseletas sviesos , o as tamsa , ramybe,
ramybe tavo ir tyla... prasau, pabukime nors kart panasus...
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#177831 L.T <3

O mano mūzą taršo vejai,
skalauja Baltijos banga.
Esu aš Ją įsimylėjus,
Tėvyne mano mylima.
Be tavo posmų , be dainų,
jaučiuos lyg paukštis be sparnų.
Įkalntas narve , su sutrypta garbe.
Kaip gera ir jauku, būt Lietuvos vaiku,
kalbėti jos kalba, didžiotis mylima tauta.
Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#177843 Kaip smagu - patriotinė tematika. :angel
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#199704 Jetau kaip seniai kažką rašiau . Čia skirtas kunigui :achtung

Ir tavo vardą
atkartos didikai,
galingos tautos
palikuonys jų .

O minios alps
išvydią tavo grožį .
Merginos siūlys
savo nelatybę ,
bet nei viena jų nerūpės.

Gašlųnė nuodemingoji
aistra nedegins tavo kūno
, nes tavo lūpomis kalbės malda
. ir tyras Dievo žodis
tau kelią gyvenimo nurodis

.Bepalevos tu krisi.
Nukritęs-pasikelsi .
Kol vieną dieną
į Dievo vartus paisbelsi .
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#227551 Net nežinau kaip tai užvadinti , atradau savo naktinio staliuko stalčiuje.
man tai gan banalu, na bet aš nekūriau , rašiau emocijas daug maž . Čia turbūt kokiu kelių metų senumo : DDDD
Taigi .

Ji(depresija) atima svajones ir viltį,palieka tik tai tuštumą , po kurios seka nyki nebūtis. ir gelžbetoninis mėnulis nusileis, kai aš paimsiu ietį į savo rankas, tada visi Dievai mane nuteis . O ką aš darysiu be tavęs? mano pilkasis prieše ? tavo rankos negyvo medžio šakos kurios braižo kambario langą. kraujas pasipila ir geriuosi vaizdu. Viskas išnyko likom tik mes abu . kaip gera naikinti žmoniją .
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#227552 Inkvizicija

Pažeminta siela
išniekintas kūnas .
Surištos rankos ir
užklijuota burna .
senovės tironas
tavęs nepaleis...
Jų žodžiai įžūlūs,
o žvilgsniai baugina.
Tamsiausioj nakty ,
jie tave išmėgina.
Jie dedas šventas .
Bedieviais šėtono vergais,
ir kruviną nuodemę
plauną savaip.
Klaidingai supratę ,
jiem pavestą mintį.
ir skęs jie tamsoj ,
nors dėsis šventais .
Bedieviais šėtono vergais.
Sulaužytos rankos,
sudeginti kūnai ,
Nualintos dvasios,
tuščios maldos,
Beprasmiai šūksniai-
Jie niekam nerūpi.
Jų nieks neišgirs.
nei Dievas nei velnias ,
jų nepriims...