- 2008 02 20, 17:41
#29056
SENOLĘ MIRTINAI SUVAŽINĖJO INVALIDO VEŽIMĖLIS
pensininkų tragedija
Veikėjai: Stefanija, 82m., pensininkė
Adolfas, 77m., pensininkas
Pensiono gyventojai I
Pensiono gyventojai II
Pensiono darbuotojai I
Pensiono darbuotojai II
I veiksmas
Veiksmas vyksta standartiniame pensiono kambaryje nestandartiškai pilname tuščių bei pilnų butelių. Ant sujauktos lovos sėdi Stefanija, invalido vežimėlyje priešais ją - Adolfas. Abu geria skaidrų degantį skystį iš to paties butelio.
STEFANIJA: [mąsliai] ale geri buvo laikai...
ADOLFAS: [iškilmingai] jo...
STEFANIJA: [melancholiškai] o dabar...
ADOLFAS: [liūdnai linguodamas drebančia galva] aha...
Įeina Pensiono darbuotojai I.
PENSIONO DARBUOTOJAI I: [įsakmiai] vėl jūs geriat! Greitai eikit miegot!
ADOLFAS: aha... [šnabžda Stefanijai] rytoj pas mane užeik, sveikatą pataisysim...
STEFANIJA: jo.Iki, Adolfai
Pensiono darbuotojai I paguldo Adolfą į lovą, išveda Stefaniją.
I veiksmo pabaiga, pertrauka
II veiksmas
veiksmas vyksta penktadieį, 11h 30min, II korpuso II aukšto, kur gyveno Stefanija, koridoriuje.
Atsidaro durys, su gremėzdiška vaikštyne iš kambario baisiai dejuodama iššsvirduoliuoja pagiringa Stefanija. Kitoje koridoriaus pusėje atsidaro durys, ant slenksčio pasirodo taip pat kenčiantis nuo pagirių Adolfas.
ADOLFAS: [kimiai] aš laukiau tavęs... negėriau be tavęs...
STEFANIJA: [skausmingai] oi...
ADOLFAS: užeik, žiūrėk, dar visą butelį turiu [bando parodyti butelį, jis iš drebančių rankų išsprūsta ant grindų ir sudūžta. Adolfas susinervinęs trenkia ranka per vežimėlio ranktūrį, užmiršęs, kad ten - pavarų svirtis. Netyčia įjungia 5 bėgį ir visu greičiu trenkiasi į Stefaniją. ]
STEFANIJA: [partrenkiama] oi..
ADOLFAS: [partrenkdamas Stefaniją] to dar betrūko!
Stefanija nukrenta ir trenkiasi galva į grindis. Adolfas graudžiai verkia sudužusio degtinės butelio.
Pensiono gyventojai I ir Pensiono gyventojai II lėtai išlenda iš savo kambari ų. Stovi išsirikiavę pasieniais ir stikliniais žvilgsniais, kai kurie netgi prasižioję, stebi Stefaniją ir Adolfą.
PENSIONO GYVENTOJAI I: [smerkiančiai] nblaivūs, matyt.
PENSIONO GYVENTOJAI II: [pritariamai linksėdami galvomis] taip, tikrai.
PENSIONO GYVENTOJAI I: [abejingai] gal reikia greitąją iškviesti?
PENSIONO GYVENTOJAI II: palaukit, pažiūrėkime...
Pasirodo Pensiono darbuotojai I ir Pasirodo Pensiono darbuotojai II.
PENSIONO DARBUOTOJAI I: ko čia žiūrit? greit visi į lovas! susijaudinsit dar, o valerijonai baigiasi.
PENSIONO DARBUOTOJAI II: aišku, rado mat spektaklį.
Visi pensiono gyventojai lėtai ir tyliai pasišalina į kambarius, bet likusį gyvenimą aptarinėja šį įstabų įvykį. Pensiono darbuotojai I iškviečia greitąją. Atvykę medikai paprasčiausiai konstatuoja Stefanijos mirtį.
PENSIONO DARBUOTOJAI II: koks įžūlumas. Mirė. Negalėjo sava mirtim, kaip dabar ataskaitos atrodys...
PENSIONO DARBUOTOJAI I: taip, reikėtų atskiro pensiono geriantiems ir šiaip ketinantiems užsiversti... [pabarškina į valytojos kambarėlio duris] išvalykite II korpuso II aukšto koridorių!
PENSIONO DARBUOTOJAI II: ar neatrodo, kad per šį mažą nesusipratimą papietauti būsim pamiršę?
PENSIONO DARBUOTOJAI I: tiesa, tai nedovanotina, paskubėkime... atrodo, šiandieną duos balandėlių.
Pensiono darbuotojai dingsta. Koridoriuje lieka visų pamirštas ir apleistas Adolfas, vis dar graudžiai verkiantis degtinės butelio.
PABAIGA
pensininkų tragedija
Veikėjai: Stefanija, 82m., pensininkė
Adolfas, 77m., pensininkas
Pensiono gyventojai I
Pensiono gyventojai II
Pensiono darbuotojai I
Pensiono darbuotojai II
I veiksmas
Veiksmas vyksta standartiniame pensiono kambaryje nestandartiškai pilname tuščių bei pilnų butelių. Ant sujauktos lovos sėdi Stefanija, invalido vežimėlyje priešais ją - Adolfas. Abu geria skaidrų degantį skystį iš to paties butelio.
STEFANIJA: [mąsliai] ale geri buvo laikai...
ADOLFAS: [iškilmingai] jo...
STEFANIJA: [melancholiškai] o dabar...
ADOLFAS: [liūdnai linguodamas drebančia galva] aha...
Įeina Pensiono darbuotojai I.
PENSIONO DARBUOTOJAI I: [įsakmiai] vėl jūs geriat! Greitai eikit miegot!
ADOLFAS: aha... [šnabžda Stefanijai] rytoj pas mane užeik, sveikatą pataisysim...
STEFANIJA: jo.Iki, Adolfai
Pensiono darbuotojai I paguldo Adolfą į lovą, išveda Stefaniją.
I veiksmo pabaiga, pertrauka
II veiksmas
veiksmas vyksta penktadieį, 11h 30min, II korpuso II aukšto, kur gyveno Stefanija, koridoriuje.
Atsidaro durys, su gremėzdiška vaikštyne iš kambario baisiai dejuodama iššsvirduoliuoja pagiringa Stefanija. Kitoje koridoriaus pusėje atsidaro durys, ant slenksčio pasirodo taip pat kenčiantis nuo pagirių Adolfas.
ADOLFAS: [kimiai] aš laukiau tavęs... negėriau be tavęs...
STEFANIJA: [skausmingai] oi...
ADOLFAS: užeik, žiūrėk, dar visą butelį turiu [bando parodyti butelį, jis iš drebančių rankų išsprūsta ant grindų ir sudūžta. Adolfas susinervinęs trenkia ranka per vežimėlio ranktūrį, užmiršęs, kad ten - pavarų svirtis. Netyčia įjungia 5 bėgį ir visu greičiu trenkiasi į Stefaniją. ]
STEFANIJA: [partrenkiama] oi..
ADOLFAS: [partrenkdamas Stefaniją] to dar betrūko!
Stefanija nukrenta ir trenkiasi galva į grindis. Adolfas graudžiai verkia sudužusio degtinės butelio.
Pensiono gyventojai I ir Pensiono gyventojai II lėtai išlenda iš savo kambari ų. Stovi išsirikiavę pasieniais ir stikliniais žvilgsniais, kai kurie netgi prasižioję, stebi Stefaniją ir Adolfą.
PENSIONO GYVENTOJAI I: [smerkiančiai] nblaivūs, matyt.
PENSIONO GYVENTOJAI II: [pritariamai linksėdami galvomis] taip, tikrai.
PENSIONO GYVENTOJAI I: [abejingai] gal reikia greitąją iškviesti?
PENSIONO GYVENTOJAI II: palaukit, pažiūrėkime...
Pasirodo Pensiono darbuotojai I ir Pasirodo Pensiono darbuotojai II.
PENSIONO DARBUOTOJAI I: ko čia žiūrit? greit visi į lovas! susijaudinsit dar, o valerijonai baigiasi.
PENSIONO DARBUOTOJAI II: aišku, rado mat spektaklį.
Visi pensiono gyventojai lėtai ir tyliai pasišalina į kambarius, bet likusį gyvenimą aptarinėja šį įstabų įvykį. Pensiono darbuotojai I iškviečia greitąją. Atvykę medikai paprasčiausiai konstatuoja Stefanijos mirtį.
PENSIONO DARBUOTOJAI II: koks įžūlumas. Mirė. Negalėjo sava mirtim, kaip dabar ataskaitos atrodys...
PENSIONO DARBUOTOJAI I: taip, reikėtų atskiro pensiono geriantiems ir šiaip ketinantiems užsiversti... [pabarškina į valytojos kambarėlio duris] išvalykite II korpuso II aukšto koridorių!
PENSIONO DARBUOTOJAI II: ar neatrodo, kad per šį mažą nesusipratimą papietauti būsim pamiršę?
PENSIONO DARBUOTOJAI I: tiesa, tai nedovanotina, paskubėkime... atrodo, šiandieną duos balandėlių.
Pensiono darbuotojai dingsta. Koridoriuje lieka visų pamirštas ir apleistas Adolfas, vis dar graudžiai verkiantis degtinės butelio.
PABAIGA
und so weiter und sofort
