Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41807 20050617

širdies dūžiai neramūs tarp kojų
ant tavo baltų marškinių
iškvėptas oras
susiporavęs su CO2

žvilgsnių prakaitas nulašėjo
pernykščiu lietum
sielos virpantis rūbas
suglamžytas sūrių delnų

lėtinė nuogybė
diagnozuota
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41809 tuščia ir giedra. sninga delnais

užsnigtų protų safario mintys
įstrigo laike kuris buvo
puse akimirkos į tavąsias akis
įkritęs šiai dienai pakišus koją

linijiniam srautui sekundžių
skęstančiame mano kavos puoduke
valandų grandine supančiotame
monochrominiame ryto žingsny

saulė karti ir sninga delnais
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41810 kažkur giliai

nudilo snaigės
bekrisdamos iš dangaus
nespėsim sušalti
nespėsim išbūti
to kas skirta ir to
ką skyrėme patys
sau už nieką svarbiau
tik egzistavimas
tik savimi apie save
savyje tik šulinys atomazgų
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41812 perpus

perpus vyresnė
kūnu
pusės nepažinusi
puse pamilsiu
mažylį

antrąją pusę
pasiėmei
net perpus
nepažinojus
manęs

myliu tave
perpus su savo
vienatve
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41813 išeinu iš jos

ji apraizgo mane žodžiais
apsiveja aplink kojas žvilgsniu
skauda KElius
ir nenueitus keLIUS
o tiek daug galėčiau duoti
jei tik ji imtų mažiau
jei tik ji imtų vilioti
volioti smegenis miltuose
mano ir tik mano sutikčiau
per amžius amen
taškas
taškosi
išeinu iš jos
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41814 rankovėse

kavos puoduke rūdija diena
tirščiuose slepiasi rytas
rankovės slepia saulę
pilnatis žvengia kišenėj
ar šiandien jau išeisi?
pilnatve tuštumos
mano rankovėse
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41815 tuščia ir giedra. žemėlapiai

delnuose pelenai
nenueitų kelių
skaudančių žemėlapių
gatvių miestų kaimelių
ten kur galėčiau būti
šizofreniku ir nesirūpinti
šiandienos kamščiais mieste
ar rytojaus šalnomis
sniege tik pėdsakai
nueitų takelių ir pėdomis
virtę rankos su prakeiktu žemėlapiu

negaliu tavęs liesti
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41816 anapus

įkrauk baterijas
tegu ištirpsta mintys
apie nieką ir jo kvapas
išsisklaido kišenėse
vis tiek nieko gero jose
vis tiek net ne tuščia
o tik purvinas ruduo
melžia lietų iš prakiurusio
dangaus skliauto
pameni
buvome jame
anapus šios žiemos
anapus šilumos
rudens
minčių ir ledo
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41817 tuščia ir giedra. traukiuosi

traukiniai traukiasi
lyg traukuliai –
tai trumpi tai ilgi
ilginasi dienos
dienoju po skėčiu
išskėstais delnais
lyg medžių šakom
į dangų į dangų
iš kur byra vandens lašai
už dyką
dykai nukrenta rankos
ir kojos nebesiklauso
neklauso ausys negirdi
jau traukinių

traukiuosi į rudenį
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41818 bėk

delnuose gęsta mėnulis
priešaušris tęsia ranką
ištiesia rankas bėk
bėk per vasarą iki
kišenės bus pilnos rudens
bėgiuose baigiasi laikas
traukiniuose prasideda diena
bėk kol niekas negaudo
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41820 tuščia ir giedra. apie katiną

sninga
besijuokiančiomis beždžionėmis
laiko kišenėje iki kur
neveda jokie bėgiai
tik katino murkimas
prie tavo kojų
neregiai vakarai
ir aklas katinas
nesijuok iš beždžionių
atsigręžk į rūdijantį laiką
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41821 tuščia ir giedra. mano ruduo

prakiuręs dangus stebi
kaip mano kišenės prisipildo vandens
o delnai išvertę pilvus į viršų
skęsta laukime
nesibaigiančiame rudeny mano lubose
lemputė vėl pradeda savo šokį
ant vienišo laido vėl paleistuvauja
vaidina saulę – aktorė mat nuo gimimo
rudeniškai suskamba telefonas
mobilus mano ruduo
Vartotojo avataras
Parašė Melisa
#41822 Na va, sukroviau 2007 metų kūrybą. Liko šių metų =)
Vartotojo avataras
Parašė coffee
#49973
Melisa rašė:***

žodžiais kūrenamas
prasmių židinys šildo
mėlynakėmis varnomis

lašai vandens iš dangaus ir akių
miršta taip pat ant baltojo stiklo
popierinių minčių

ant tavo palangės
pavasariui pavydžiu
varnų


šitas :flo
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#120932 Labai įdomu, tiek eiliai, tiek proza (nors visko dar nespėjau perskaityt :birst:).
Ir labai produktyvu :D.
Tu gal rašykuose savo kūrybos buvai įmetus? Kažkas lygir skaityto šmėstelėjo.