Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Rėja
#98917 O aš durnė skaitau tavo kūrinėlį, skaitau nulio post'ą - tada vėl tavo ir neįkertu, prie ko čia nulis kabinasi :D Vienžo - skaityt iki galo :D
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#99747 ji sudegin.s sniegą
ir šiltą lietų paskandins,
ji mūsų dangų sudžiovins ir nematomais kelius pavers
ji laiką užmigdys ir paleis žvaigždes
vien tyla spengs mumyse
ir vien tamsą įžiūrėsim vienas kito akyse
nebebus rytų su paukščiais
nebeklyks žuvėdrų skrydžiai
nes ir visos jūros nebeteks bangų.

Štai kaip aprašiau depresiją.
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#99783 Vaau.. :super Labai patinka tokie prasmingi žodžiai B)
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#114099 trauka į šiltą šviesą
taip pamažu prisijaukintą
nedrąsiai šypsančią pro plyšį,
bet kantriai laukiančią
jaukaus prisilietimo.
Vartotojo avataras
Parašė out of space
#115096 Vienas kambarys. Viena tyla.
Vienas liūdesys. Ir tuštuma.
Dar ilgesys, jis sklando čia ore.
Aplink tave. Aplink mane.
Mintys, kurios tave, mane ir mus visus,
Privers pamiršti kur dangus,
Privers suvokti kas tau bus,
jei pasiduosi tamsai.
Tuomet teliks tau ilgesys ir ta klaiki tyla,
kur vyrauja tuštumoje, kai sėdi vienišas kambaryje
artėjant tavo mirčiai.
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#117825 Palaimintas žmogus,
nes gali (Būti!) laiminamas,
suvienijamas įvairovės,
sujungiamas su gyvenimu,
pašventintas tikėjimu
ir ėjimu.
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#132539 Basomis kojomis
tuščiomis rankomis
šaltais žodžiais,
kartais tyliai mylim.
Viduje garsiai šaukiam
vardą
dėl kurio mirštam.
Šalčiu dengantis kūnas
lipa į tą kalno viršūnę
kurioje dega laimė aukuras.
Semsim jos akimis
paslėpsim sielų palėpėse.
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#141592 Kai aš subyru tavo lūpose,
kai pasimetu tavo pirštuose,
randu kelią tik užmerkus akis,
tik atmerkus sielos akis,
paleidus save į vasaros laukus,
kurie kvepia tavimi,
kuriuos kažkas padabino šviesa,
kuriems pažadėjo aukso rugius,
leido paragauti pienių vyno,
atidavė šilčiausius saulės lašus.
Šioje akimirkoje aš lieku amžiams,
spausdama tavo ranką,
tai amžinybė, kuri trunka akimirką.
Bučiuojant.
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#141635 :super :angel :heart Net į mano atbukusį protą prisibeldė :super Giliai prasmingai :super :flo Rašyk!
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#141906 Ačiū:)
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#147549 Paskutinis miestas,
jau toks pražilęs
ir pamiršęs gyventojų veidus,
pamiršęs dainų žodžius,
ir šokių judesius..
tik vėjas dar kartais
parneša mintį
bei kelis melodijos akordus.
Šiame mieste aš palaidojau jus
mylimiausias meiles ir nekenčiamiausius veidus
šis miestas paskutinis,
nes daugiau tokių nebus
išsikraustau į kaimą,
į sielos ramybę,
su laukiniais katinais ir kvepiančiu lietumi.
Parašė incognito
#148124
out of space rašė:Vienas kambarys. Viena tyla.
Vienas liūdesys. Ir tuštuma.
Dar ilgesys, jis sklando čia ore.
Aplink tave. Aplink mane.
Mintys, kurios tave, mane ir mus visus,
Privers pamiršti kur dangus,
Privers suvokti kas tau bus,
jei pasiduosi tamsai.
Tuomet teliks tau ilgesys ir ta klaiki tyla,
kur vyrauja tuštumoje, kai sėdi vienišas kambaryje
artėjant tavo mirčiai.


man tikrai patiko
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#150239 Tikroji tu tik rasyk, nesutok, gan labai idomiai perteiki viska, :super
Vartotojo avataras
Parašė cocoro
#152378 Mes sukūrėmė dievą, todėl galime elgtis su juo kaip norime.
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#158431 Dienos ir rožės
naktį duriančios savo spygliais
kažkas pasakė, jog dieną būna gražu
kažkas pasakė, kad rožė yra daili
visi patikėjo.
Jei dienomis jūra neoštų,
o rožė atsiskleistų tik naktį?
Jei muziką girdėtume vien tamsoje,
o šviesoje debesys neplauktų?