Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149887 As neturiu to, kas visiems brangu.
Skausmo sklida taure keliu,
Bet pakelti negaliu...
Uz horizonto vizija regiu.
Siurpas pereina per kuna,
Ash vel krentu!
Stai ir guliu....
Bet pakilt jegu jau neturiu.
Kas man po velniu?
Ash pykstu ir verkiu...
Bet asharos isspausti negaliu!
Mirti veliai svajose regiu...
Ateities pakeisti negaliu,
Bet man jau nesvarbu!
Pats peili griebiu...
Ir tyliai vel kenciu,
Kada viskas baigsis po velniu?
NIeko absoliuciai neturiu,
Graudu ir taip skaudu....
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149888 As vel visiskai vienas ir isdidus,
Del to kad man gyvenimas jau nebrangus,
Del to kad kazkas nukirto sparnus......
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149889 Sviesa tunelio gale, kuri vis blesta
Sutripti tikslai jai leidzia blesti….
Pakilt ish nebuties zmogaus likimo,
Ties praraja alsuojancios gyvybes.
Tikejimo savim problemu,
Ir egzistavimo ideju.
Pabegt nuo realybes sveru
Bei likti uzmarsty…
Tokia mana gyvenimo ideja
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149890 Menulis sviecia man pro langa..
Vienisas jis kaip ir ash siam pasauly…
Kaip vienisas vilkas kaukia ish skausmo
Taip ir ash verkiu….
Viskas siam pasauly nublanksta
Lieka tik menulis, kuris sviecia pro vienisa langa……
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149891 Kiekvieni pragyventi mano metai-balastas sirdyje.
Kaip atejus laikui gele pradea vysti, taip ash vystu dar neprazydes.
Saknyse mano gyvastis, stiebe viltis, pumpure mirtis.
Derlinga zeme nepades, vargu man kad pades....
Stiebas pamazu krypsta lauzomas veju, pumpuras taip ir niekada neisskleis.
Prazutingos rankos vis tiesiasi, jos nori su saknimus israuti gele, kuri tampa vis panasesne i piktdzole.
Ateis toks laikas kaip stiebas nulus, pumpuras nukris, saknys praras ka maitinti..... Tai tik laiko klausimas!
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149892 Dienos eiga slegia mane,
Rytas jau praeityje.
Prisiminimu atsisakiau pagaliau...
Ar man nuo to geriau?
Vakaras jau alsuoja man i nugara,
Dienos paskutinti atodusiai.
Greitu laiku ash jausiuos kaip zuvis vandenyje...
Nes si diena bus praeityje, su visa savo kekshiska natura.
Nereik man daugiau dienos, tebunie manyje tamsa!
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149893 Bega zverys, bega zmones
Su vieninteliu tikslu….
Bet pabege jie sustoja,
Reik igaut nauju jegu.
Jegas jie atgeve veliai bega…
Ar uzteks jegu pabegt?
Zmones tai nezverys…
Nepabegs jie nuo saves paciu.
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149894 Galiu ash daug ka,
Turiu stiprias rankas.
Kurios griauna ir kuria.
Lengviau griauna
Nei kuria.
Kuria kas sugriauta
Griauna kas sukurta…


Turiu ash stiprias kojas
Kurios bega ir spiria
Lengviau bega
Nei spiria
Bega nuo to kas griauna
Spiria I ta kas kuria…..

Turiu ash stipria sirdi
Kuri blaskos ir dauzos
Lengviau blaskos
Nei dauzos
Dauzos griovejyje
Blaskos kurejyje……..

Turiu ash pati save
Kuris griuna ir keliasi
Lengviau griuna
Nei keliasi.
Griuna nuo kurimo
Kelias nuo griuvimo………
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149895 Prabegai tu salia manes
Kartu ir atejai I mano gyvenima.
Prabegdamas sudauziai daugelio likimus
Ateidamas sudauziai manaji!
Sunaikinai mane, sunaikinai kitus….
Nenoredamas to tu naikini nieko detus!
Kaip tu gali noret to?
Nest u esi tik daiktas!
Visiems labai brangus………….
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149896 Mane priims, mane atstums
Bet kam ash reikalingas…
Nereikia nieko man ish ties
Nes skausmas begalinis
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149897 Ash tik eilini karta norejau apsikabint,.
Pasidziaugt, paverkt kartu…..
Manyt kad dar kazka turiu!
Dabar esu su tikslu.
Gyvent be tu sukrustu draugu.
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149898 Paskutini karta maciau tave prie slenkscio,
Prie trapaus ir mums nereikalingo.
Tarp dabarties ir nebuties egzistavai,
Vis dar kabinais i gyvenima nagais.
Bet pasaulis buvo negailestingas ir pranykai amziams...
Isejai tyliai ish sio gyvenimo!
Bet iseidama daviai jam daugiau negu galejai.
Palauziai visus standartus ir isnykai.
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149899 Zodziai mano kaip pikto suns lojimas,
Pamesto, palikto, ismesto lauk kaip nereikalingo.
Ash vaikscioju gatvemis kaip benamis,
Ash niekinu save kaip niekina kiti urodus.
Ziuriu pro langa ir matau tik stikla,
Ainu pries veja nes man tai tinka.
Smogiu i ora ir griunu nuo gynybos...
Rekiu ir praskverbiu tyla kaip nebylis.
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149900 Praeities sleifas slegia zmonija
Tustuma- zmogaus yda
Tikslai sutrypti kaip sutrypta jauna zole.
Zmogaus kova, kokia ji gali buti?
Abstrakti apciuopiama ar betiksle?
Mintis padrikos.
Del ko jos? Kam jos? Kuriuo tikslu nukreiptos?
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149901 Paskutines mano kovos minutes,
Kaip paskutiniai dar gyvo zmogaus atodusiai.
Gyvenimas man baigesi jau egzistuoti,
Iseinu ish sios visuomenes.
Iseinu kad veliai grysciau...
Toks silpnas ir visiems nepriimtinas,
Gleznas ir kupinas uzuojautos.
Man sis pasaulis nepriimtinas!
Be taves man jis bus nepriimtinas,
Kaip visuomeniai alkoholikas....