Kovos su depresija klubas

- 2010 05 03, 16:24 #189140

Tai senovės kinų paradoksų pavyzdžiai.
Tačiau galima susigalvoti savų, kaip pvz.:
Man patinka šis vaizdas, ir man patinka sėdėti atsisukus nugara į šį vaizdą. Arba tai, kad tau prireikia daug laiko, kad nieko nebesuprastum.

Tokių Zen, kaip juos pavadinau "Paradoksu" yra kupina ir lietuvių tautosaka, elementarios, visiems girdėtos patarlės ir priežodžiai:
"Neskubėk, ir būsi pirmas"

"Kas va taip ant kito sako, tas ant savęs pasisako..." sena sena vaikiška "skaičiuotė" lygtai.

Va, panašu, kad nuo eilėraščių kūrybos perėjau prie rašinėlių, m?

- 2010 05 04, 05:19 #189187 įsivaizdavau "day-dreamindamas" (pusiau snūduriuodamas, tačiau atsimerkęs, jausdamas savo kvėpavimą) tokią viziją: visas žemės rutulys apjuostas gyva vora - iš žmonių, kurie laikosi vieni kitų, įsikibę rankomis. ir vyksta toks bendras procesas: kiekvienas žmogus pasisuka į dešinę ir iš visos širdies apkabina ar stengiasi apkabinti šalia esantį/esančiąją. tuomet tas arba ta šitą apkabinimą gana šiurkščiai atstumia (o kai kas - švelniai, tik duoda suprasti, kad to nenori). tuomet praeina kuris tai laikas (atstūmęs/atstūmusi pagalvoja daugiau, prisimena kažką iš praeities, pasvarsto, pernagrinėja save, perkainoja vertybes) ir tas žmogus, kuris atstūmė, mėgina apkabinti toliau kažką iš dešinės, pamiršus stovintį/stovinčią iš kairės. vėlgi įvyksta atstūmimas, kurį lydi arba ilgas ilgas svarstymas, arba greitesnis, impulsyvesnis žmogaus dešinėj bandymas apkabinti (kuris to nenori, šiek tiek nusiteikęs prieš tai). žmonės stovi ta ilga eile miestuose, karščiuose, šaltyje, kaime, miškuose, valtyse, ant tiltų, ir visus kažkoks "bond'as" tas mano minėtas sieja, tik visi nesupranta, o kai "bond'ą" suprantą, būna vėlokai, bet momentais džiaugiasi tie kur kairėje stovėdami, kad kaimynas iš dešinės rodo akivaizdžią supratimo ir suvokimo pilną išraišką.

No prob - no prog!

- 2010 05 08, 13:30 #189765

ghm...o galvojau manęs niekas nebepamena

Niekas, išskyrus mane (matyt)

- 2010 05 08, 17:12 #189805 pamaloninta...

žinoma gali pabučiuoti dainuojančius mano smilkinius tik nekalbėk apie sielą aš jau keturiskart numirus

- 2010 05 09, 08:46 #189863

Tokių Zen, kaip juos pavadinau "Paradoksu" yra kupina ir lietuvių tautosaka, elementarios, visiems girdėtos patarlės ir priežodžiai:
"Neskubėk, ir būsi pirmas"

"Kas va taip ant kito sako, tas ant savęs pasisako..." sena sena vaikiška "skaičiuotė" lygtai.

labai pritariu

Dirbk taip lyg tau nereikėtų pinigų.
Mylėk taip, lyg niekas tavęs nebūtų įskaudinęs.
Šok taip, lyg niekas tavęs nestebėtų.
Dainuok taip, lyg niekas tavęs neklausytų.
Gyvenk taip, lyg tai būtų rojus žemėje.

- 2010 05 24, 02:06 #191059 RE-VENGE IS GONNA COME

Nepainiosiu is siulu kamuolio,
Nebesifruosiu iksu,
Nespardysiu i kamuoli,
Negniausiu kumscio boksui.

Juoda kate. Ar veidrodis.
Ar tas kas super kluba lanko,
Telaukia-nesulaukia
Mano zingsnio, mano kito karto.

Nedievas as esu, kad teisciau,
Nedievas - kad atleisciau,
Bet tai gyvenimas.
Tai kelias,
Kuriuo visi dar eis (ir eis, ir eis...)

No prob - no prog!

- 2010 06 03, 13:00 #191822

Nepainiosiu is siulu kamuolio,
Nebesifruosiu iksu,
Nespardysiu i kamuoli,
Negniausiu kumscio boksui.

Juoda kate. Ar veidrodis.
Ar tas kas super kluba lanko,
Telaukia-nesulaukia
Mano zingsnio, mano kito karto.

Nedievas as esu, kad teisciau,
Nedievas - kad atleisciau,
Bet tai gyvenimas.
Tai kelias,
Kuriuo visi dar eis (ir eis, ir eis...)

Čia tas mano eilėraštis buvo apie patyčias... jei kas nesuprato.
Jei "tam tikros personos" galvoja, kad patyčios yra gerai, nes jos niekad nepatyrė ir nepatirs jų, tai gal patirs jų būsimi vaikai, ir tada tos personos suvoks, kad patyčios yra blogai, ir jos daugiau niekados gyvenime nepraktikuos patyčių =) arba savęs iškilimo kito žmogaus pažeminimo sąskaita...

No prob - no prog!

- 2010 06 03, 20:27 #191877 Skaičiau šitą eilėraštį prieš pora dienų, bet temos nebūčiau atspėjęs.

- 2010 06 04, 11:10 #191915
Vūūūūhhh - į dešinę. Koncervų dėžučių linija. Vūūūūhhh - į kairę.
Kiekvienas žmogus ten jaučiasi saugiai. Pro uždarytą langą nieks neįspjaus į akį, pro uždarytą durį nieks neįspirs į kiaušą.
Visi koncervuoti, visi šaunūs. Vieni juda į priekį, kiti trumpam sustoja, atgal pajuda, sustoję palūkuriuoja, pajuda vėl iš vietos.
Vieni ir su savimi. Negirdi nieko, tik save, radiją, mobilką, pypsius. Nemato nieko, tik skrendančią priešais koncervų skarbonkę, tik savo skarbonkę, kurios paviršių ir dažus labai saugo.
Praūžia greiti - fūriniai, 2-viečiai coupe, džipai, minivenai, su "virtūškėm...
:lakstau
Pradarda lėti - su M raidėm, troliai, golfai, senalaikiai, eko klasės ir miniakai.

No prob - no prog!

- 2010 06 04, 16:11 #191931 Naujausiasis mano depresijos spalvų įrašas buvo apie mašinas

- 2010 06 17, 17:04 #193425 Kas būtų, jei turėčiau būti sustojimų vardintoju

Kam teko kada važiuot Valakupių maršruto miesto transportu per Turniškes, tas mane supras geriausiai. Kur teka Neris, ir kur nepaprastai brangūs Lietuvos "gamtos taškai" : pirmas pliažas, antras pliažas, nuogalių pliažas, smėliukas ir Neris, o aplinkui vilos, rūmai, tvoros, džipai, seimo nariai ir mafijoznikai šašlykus valgo.

Žodžiu vaizdas toks: autobusas raunasi į priekį, aplink žali ir žalesni miškai, jokių stotelių, beveik jokių žmonių, o autobusas kalbasi su savimi: Lakštingalų stotelė. Kita: Žuvėdrų stotelė. Žuvėdrų, kita...
Kalbasi su savim tokiu maloniu moterišku balsu, kuri turbūt šypsojosi ar ją vertė šypsotis, kai ją įrašinėjo. Taigi autobusas važiuoja iš žiedo A į žiedą B, aplinkui žalia, nesimato jokių stotelių, nes išgriautos gal, o optimistiškas balsas jas vardina.

Tačiau juokingiausias momentas man šiuo atveju buvo stotelių pavadinimai. Na nesumaišysi, kur paukščių Lakštingalų, kur Žuvėdrų stotelė[nors nei tų, nei tų ten tikiu neskraido]
Juokinga buvo nesančių profesijų stotelių pavadinimai... Vėliavnešys? Yra tokia profesija? Sakykim, yra.
Jojikai, ėjikai, bėgikai? Tarkim, sporte jie yra.
Dabar pasakysiu, kokias ten stoteles vardino(kai kurias dėl bendro juoko susigalvojau) :
Meškeriotojų-Žvejotojų-Grybautojų-Keliautojų-Medžiotojų-
tai gal: Jūreivių-Upeivių-Skautų-Žygeivių-Išeivių-Praeivių-Ateivių??? Vaidilučių, Bimbalo mušėjų????
Galvoti stotelių pavadinimus būtų matyt jau nemenkas reikalas, žmogaus su rašytojo gyslele ten jau prireiktų.
tik kad nesupriešinti kvartalų gyventojų: Viena: Milžinų, sekanti: Nykštukų, viena: naujakurių, kita: senakurių, viena: ąžuolų, sekanti: drebulėlių... NE
tik kad jos nebūtų fonetiškai vienodai skambančios viena su kita:
Maironio-Čiurlionio-Banionio-Janonio - NE.
nelietuviškai kalbantiems ne taip išgirstantiems lietuviams susiskambėtų Banionio su Janonio, tai išliptų ne toj.
Tada reiktų miksuoti:
Maironio-Čiurlionio-Banionio-Janonio
su
Bačkaus, Dačkaus, Tačkaus, Bučkaus. vienų - kitų tarpe.
Arba visai kitaip jas išskirstyti fonetiniu pagrindu, kad nelietuvis pensininkas turėtų galimybę ...išlipti vietoje.

Grupė Man-Go! vat susigalvojo meteorologiniu pagrindu išvadinti savo dainas. Su floros: augalų ir vaisių pavadinimais. Su metų laikų...
Beržynėliai, Žirginėliai, Alyvos, Pumpurėliai, Raskilėliai, Baltos gėlės..
Pavasariniai žiedai, Vasaros lietus, Sukos kartu snaigės visos ratu, 2 pavasariai, Ilgesio ruduo, Rudens šalyje žiemos pasaka...
Lyg praūžęs vėjas, Saulė danguje, Spindulėlis, Lietus,

Tai jop$iki-jop$iki, ką aš daryčiau, jei man reikėtų pavadinti autobuso stoteles???? Negi "Irkluotojų" arba "Sėklintojų". NE. Aš surašyčiau visas šitas mango dainas, jų pavadinimus ant stotelių lentelių ir visiems būtų gerai

- 2010 09 16, 00:26 #203177 Euridykė

[pagal Orfėjas & Euridykė iš Legendų ir mitų]

Paukštis seka paukštę.
Du drugiai sukiojas.
Slėny vaikšto žmonės.
Džiaugias susitikę.

Aš matau merginą
Apačioj, prie upės:
Dviračiu važiuoja
ir plaukais plaiksnoja.

Ilgos, lieknos kojos
ir aukšta kakta.
Nulipa sustojus
primindama kažką.

Kažką juk vydavaus kadaise,
Ar stengdavaus sutikti.
Rašydavau jai laiškus,
Ji buvo Euridykė.

Ištrūkdavo greita,
palikdama mane.
Buvau jos pasiilgęs.
Matydavau sapne.

O akys buvo gilios -
Lyg mano atspindžiai.
Atgal kaskart pažvelgęs,
Matydavau save.

Taip pat kaip ir Orfėjas
Legendoje senoj,
Atsukęs atgalios akis,
Prarado Euridykę.

Kai įspūdingos akys
Atsigręžiant nuspręs
Ne eiti, o pabūti,
Surasiu tikrą "aš".

O ten, kur nuolat blizga,
Kur traukia į save.
Manęs tikrai nėra,
Nerasiu savo "aš".

Laikysiuos savo kelio,
Bijodamas stotelės,
Kurioj galiu sutikti
Ją vėl. Ir apsirikti.

AR DAR DAUG ORFĖJŲ
AMŽINAI PRAPULS,
ATSISUKĘ Į TAVE,
ŠVIESIOJI EURIDYKE?

(šioks toks mano užvažiavimas ant klasikos, kai savo interpretaciją šitos legendos norėjau pritaikyt šiais laikais, savo išgyvenimams.)

Groja dabar Michail Hoppe - Melancolie

No prob - no prog!

- 2011 01 28, 09:32 #216944
Atsiguliau į ligoninę. Sako: tuoj ateis daktarai, tave apžiūrės.
Širdis apmiro. Atėjo kietų vyrukų gauja, apžiūrėjo, paleido, tiksliau nerišo, kiek atsimenu. Ištrauktos tik rozetės palatoj visos, telefonų lizdai uždažyti musiet baltai - kad neskambinčiau mobiliu (ar atsinešęs stacionariu) niekam. Nors 112 galvojau, kad turi teisę žmonės pasiskambint, pagal reikalą, nes mokėt už policijai skambinamas minutes nereik nei šyšo, net nakčia.
O žmonės šalia gulintys tik kalba: daktarytės, daktarytės... oi, kokios, ateikit, daktarytės. Ateina pulkelis panelių, panašios iš veido iš tiesų, irgi išeiginiais baltais rūbais apsirėdžiųsių. Nors gal ten buvo nuotakų drabužiai: be akinių neįžiūrėjau. Ištekėjo, reiškias, už jo sūnų, bet -ytė pavardes pasiliko, kad būtų tik vieną -ienė.
Ir visos - daktarytės, daktarytės, oi pagalvojau, šakės man. Šitiek palikuonių, o gal narių
...................
Bet ir "plodovytas" tas žmogus, sau kalbėjau.
............................
Leido išeit iš palatos. Su lydinčiu žmogumi. Su pastatytu pistoletu kišenėj, užtikrintai.
Eidamas pro registratūrą pamačiau didelį storą spalvotą kalėdinį voką su užrašais (Daktarui ... tokiam anokiam, kažkokio ~(karinio) skyriaus vedėjui, skliaustuose - (ir poniai Daktarienei ^_^) )
O blemaba, ir pati Daktarienė čia. Tai ne tik jo dukterys ligoninėj dirba. Uf!

Kažkaip užmigau, kai man suleido, ko priklauso.
Kitą rytą pabudino vėlgi baltais išeiginiais vestuviniais rūbais apsirėdžius šiek tiek vyresnio, gal pensijinio amžiaus mergička.
Sako, tuoj ateis Daktaras apžiūrai.
Pagalvojau: velnias, man - šakės tai jau garantuotai dabar, kaip išsikrapštysiu iš šitų žabangų, aš gi jų rankose, kaip reiks stovėt Daktaro akivaizdoje.
Nuėjau į tualetą, paspaustas iš baimės. Mačiau: aukštutinis langas pravertas prasivėdinimui.
Maniau drebėdamas: na jau dabar iš daktarų klano turėčiau tik išsprukęs-išsilaisvinęs kažkokiu būdu gyvas gyvent. Išsirangiau iš atverto tualeto lango skylės laukan, į šaltį, su dryžuoto katino kostiumu ir sudribau iš antro balto pastato aukšto į pūsnį. Buvo kaip parašiuto krytis. Pasitryniau skaudančius šonus, pasitikrinau, ar gyvas-nesapnuoju, pabėgau iš liogoninės ir daugiau į ją nebėjau toliau gulėt...

- 2011 02 16, 05:03 #218757 Gana piktokai liūdnas bus šis naujas eilėraštis, kuris vadinasi: "KANTRYBĖS"

Išbarstytos visos gėrio sėklos
Ir tušti teisybės šuliniai.
Tavo sielą jaukia juodos šmėklos.
Tavo širdį graužia blogio kirminai.

Kur bebėgsi, visur siaučia pūgos,
Kur bedingsi - vis šešėlių tamsuma.
Šio košmaro visa esybe pabūgus,
Tu pajusi, kad esi tik tuštuma.

Tavo kojos linksta, rankos dreba,
O akis jau spigina dangaus šviesa,
Vėl prisimeni savo netikrą "stabą",
Ir gėdos liūne tu ištirpsti visa.

Tau gyvenimas - tai begalės klajonių,
Tavo laimė - tai gūdi naktis.
Tu skendi gausybėj abejonių,
Vardas tavo - tau didžiausia paslaptis...

-----------------------------------

Laikas ateis, kai viskas apsivers.
Kai pašaipūnams žodžiai atsirūgs.
Šmeižikams liežuvius išbers
Ir piktos užmačios sužlugs.

Laimės gera, kantri širdis.
Vėl akys su džiaugsmu žiūrės.
Nuskriaust jos niekas nebedrįs,
Nes ji užuovėją turės.

Skriaudėjai ašaras surinks,
Kiekvieną auksu apmokės.
Skausmai į praeitį nuslinks.
Atjaust tavęs net nereikės.

No prob - no prog!

- 2011 04 13, 09:54 #223783
Apie alternatyvinę muziką ir šiuolaikinį jaunimą

Vaikščiodamas po last.fm ir žiūrinėdamas, ką mieli tautiečiai klauso, nusipiešiau šiokį tokį (karikatūrinį) paveikslą apie kas ir kaip.
Pasirodo, ką tik baigę mokyklas ar net pirmus studijų metus šviesūs tautos protai ieško, gauna ir klauso Londono bei Anglijos provincijos alternatyvinių grupelių muziką. (Na ir užplūdusias Londoną provincijos grupes, kurios jau vadina save londonietiškom, vos tik traukinio bilietą įsigyja ir vietą apsistoti Londone).
Kaip ir visais laikais daugiausia pasaulio roko, pop roko, šokių, punk ir susijusių stilių grupių telkiasi būtent Londono mieste.
Tačiau panagrinėt užtenka keletą populiarios dainos "einamos" šiomis dienomis iš Londono, kad suprast vieną dalyką.
Londoniečiai ir "londoniečiai" yra blogai ne tiek dėl to, kaip ten lengva sukurti grupę, sugrot/įrašyt kūrinių bei albumą, dalyvaut viešuose pasirodymuose indoors/outdoors ir kažkiek būti žinomiems, linksniuojamiems per trumpą trumpą laiką.
Blogai yra iš esmės, kad kur kas protingesni bet kurio lietuviško taško jaunuoliai, grojantys radiją per internetą, klauso kur kas kvailesnių, visa galva mažiau išprususių, nesuprantančių ir nesusigaudančių apie dalykus londonietiškus begėdžius/begėdes.
Kur kas darbštesnis lietuviškas jaunimas spėja susipažint ir su praktiniais, ir su moksliniais dalykais, tiek vidinio kultūrinio bei asmenybės augimo prasme.
Anglai vaikai, paprastai išlepinti, nesimokantys, nedirbantys, bet pramogaujantys per kraštus savo dainose neturi ką pasakyti. Gitaristai nelabai moka gerų naujų ar net pakenčiamai kokybiškų riffų. Groja kas ką moka iš senosios Anglijos muzikos bumo. Kai tiesiog žmonės grodavo gal ir panašiai gausiai, tačiau kur kas geriau, nei dabar.
Stilių atžvilgiu irgi tos grupelės nelabai turi ką naujo, įdomaus, gero pasakyti.
Lietuvos jaunimas klausydamas Londono alternatyvinių grupelių grojimo ir nevėkšlų vokalistų/vokalisčių dainavimo man labai labai panašus į tokią situaciją.
Kokių nors Lietuvos kaimo ar miestelio pataisos namų jaunimo grupės daro prie pataisos namų muzikos festivalį. Kasmet atvyksta garsiausių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokymo įstaigų jaunimas ir su didžiule palaikymo banga sumoka didžiules sumas to miestelio... ahem, nu tarkim Kuršėnų pataisos namų auklėtinių, grupėms už bilietus, visus metus savo kompiuteriuose suka jų įrašus, skaito žinias, laukia naujų grupių ir dainuoja palei tų dainų muziką ir žodžius