Kovos su depresija klubas

- 2008 04 16, 17:32 #39003 miau

stai jusu teismui nauji pavasariski

Aš įkvėpsiu tave tarsi orą
apkabinsiu tave mintimis,
ir taip sunkiai sutramdysiu norą
išbučiuoti tavasias akis.
Mintyse aš paliesiu tau plaukus,
pabučiuosiu į lūpų kampus
tu atskrisk sapnuose, aš taip lauksiu,
kad sutikčiau visai nepabust.


***

Galima mylėti ar žavėtis,
galima svajoti ar galvot,
galima tikėti ar tikėtis,
galima ir kartais sau meluot,
galima gyventi tyliai saugiai,
galima ir drąsiai rizikuot,
griaunant kas jau buvo, tik atsargiai,
kad nereiktu vėlei abejot.

***

Bemiegės nakties tamsumoj
saugoju tavo sapnus,
slegiančioj sielą tyloj
šianakt meldžiuosi už mus.
Dievo malonės prašau,
skamba malda galvoje,
kai šias eilutes rašau
budint nakties tamsoje.

***

Sielą paduodu delne,
tyliai atgniaužiu pirštus,
štai aš, skaitykit mane,
narpliokit mano jausmus,
galit manęs negailėt,
aš mintyse jau lekiu,
bandant bevaisiai atspėt
spalvą tavųjų akių...

***

Per ilgai gyvenau slogiuose sapnuose,
kaip gerai kad tu dar gyveni svajose,
Tavo balsas švelnus sako labas rytais,
tik kalbėk, nesuklusk, as klausysiu tiktais,
buki mano viltim, saugok savo jausmus,
aš kalbėsiu naktim, liečiant tavo sapnus.

Paskutinį kartą redagavo Virtual 2008 04 17, 17:22. Iš viso redaguota 1 kartą.

- 2008 04 17, 02:03 #39033 Subark mane, bet pirma išsakysiu ne vertinimą, o tai, kas užkliuvo..
" kad nereiktu vėlei abejot. " Kiek keisčiau, nes išmuša iš ritmo.. Pvz "vėl abejoti".

Dievo malonės prašau,
skamba malda galvoje,
kai šias eilutes rašau
budint nakties tamsoje.

Irgi išmuša iš ritmo. Reiktų įterpti kokį vienskiemenį žodelį tarp "eilutes" ir "rašau".

galima ir kartais sau meluot,
galima gyventi tyliai saugiai,
Taip pat kažkas nelimpa. Arba nežinau, kur susidėlioti loginius kirčius.

Tiek kritikos. Ir visa tik iš techninės pusės.

Labai patiko antrasis posmelis. Labai. Toks išsiskiriantis iš bendro kūrinių..Hmm..stiliaus?.. Bet sužavėjo.
Šiap, mielas širdžiai.

Paskutinį kartą redagavo era 2008 04 17, 02:20. Iš viso redaguota 1 kartą.

- 2008 04 17, 02:19 #39040 Tai kad pirmojo eilėraščio paskutinė eilutė kaip tik sueina į ritmą, ir dar geriau, nei su papildomu skiemeniu. Užbaigimui - pats tas.

Aš nesusikirtau. Aš atradau 10000 būdų, kurie neveikia.

- 2008 04 17, 08:06 #39053 patikekit neprtenduoju i jokius profesionalius rasytojus - tai ka rasau ir kaip ta rasau yra tik isjaustas ir spetas uzrasyti sielos balsas o ne kirciai ir ritmas... mano siela be taisykliu...bent jau dabar

- 2008 04 17, 12:46 #39069 ...ir tai svarbiausia. Šaunuolė.

- 2008 05 14, 20:57 #43734 nu dar 2

Tu pripildei mane savimi
Ir tapai man be galo svarbus.
Gyvenu su viena mintimi,
Štai, tos akys, kur skęsta dangus...
Padalinčiau save į dalis,
Skausma, kaltę ir meilę - perpus,
Kad pažvelgčiau į tavo akis,
Nes, bijau, jų rytoj nebebus...


Liepčiau aš bėgančiam laikui sustot
Toj gėlių pievoj, kur blizga rasa,
Spėčiau dar karta tave pabučiuot,
Bėgčiau aš drąsiai per žolę, basa,
Griūčiau ant kilimo iš samanų,
Tavo svajonių slapčiausioj aistroj,
Nes tavimi aš dabar gyvenu
Ir ištirpstu šių akių gilumoj...

- 2008 05 15, 13:30 #43867 rusiskai nerasiau nuo mokyklos laiku...kas man uzejo???

хватит страдать, что неверно
край от большого куска -
небо, оно безразмерно,
но не хватает глотка...
капли, наполнившей чашу
нам не осилить пока.
счастье короткое наше
пусть унесут облака,
легким гонимые ветром,
форму меняя слегка...
вечных вопросов ответы
смотрят на нас с высока,
падают в руки нам снегом,
тут же растают, а жаль,
но мы мечтами, с разбега
с ветром уносимся вдаль...

- 2008 05 15, 14:42 #43881

rusiskai nerasiau nuo mokyklos laiku...kas man uzejo???

хватит страдать, что неверно
край от большого куска -
небо, оно безразмерно,
но не хватает глотка...

nelabai, panašu į mokyklinį eilėraštuką apie dėdę Stiopą-milicininką, laisviau reikėtų [IMHO]

- 2008 05 15, 22:32 #44096 Masa nice parasinejimai man patinka

Myliu gyvenima o jis myli mane...

- 2008 05 30, 20:16 #46092 Tu saules sviesa
Pro klevo lapus,
Tu ryto rasa,
Ir vejas gaivus,
Tu mano svaja
Svaju tylumoj,
tu plieno gija
sirdies gilumoj,
Tu svelniai verzlus,
Kaip juros banga,
tu vaistas brangus,
Isgydes staiga,
Tu liepos nakties
Zvaigzdetas dangus,
Tu lasas vilties,
Tu ziedas trapus,
Tu mirksnis zvaigzdes,
Tu snaige delne...
Nuo mano buties
Islaisvink mane

- 2008 05 31, 10:41 #46144 Nenori padaryti dainos? Labai gerai skambėtų...

- 2008 07 01, 20:35 #52683 eiles PABUDUS...

Norisi praslyst tarp klevo lapu,
Kaip daro ta dienos sviesa.
Grazia gele prazyst ant savo kapo.
As siaip gyva, bet mirusi dvasia...
Sutine paakiai, pajuode gailiai,
Save as tokia siryt isvydau,
Bet as gyva, ir tarsi siam pasauliui
Grazinti sunkia skola privalau...
As privalau daug iprastu dalyku
Jie daug ka dziugintu, bet ko man taip sunku?
O gal todel, kad pamatyti nepavyko
Mazos zvaigzdutes gilumoj savu akiu...

***

Turiu but zmona, protinga,
Liekna, verzli, nepriekaistinga.
Turiu but mama, geriausia,
Rupestinga, budri, svelniausia.
Turiu but dukra, teisinga,
Klusni, dora, sazininga.
Turi buti tuo, kas neklysta,
Gyvena ir nepaslysta,
Su sypsenom ir svajonem,
Guviom, linksmom kvailionem,
Turiu as zinoti ko noriu,
Ir kaip man ta "noriu" pasiekt.
Tureciau kalbeti su svoriu,
O gal ismintingai tylet?
Tureciau kaip kitos as buti,
Ir siurbti gyvenimo sviesa,
kaip plesrios gyvenimo liutes...
O jei jau kalbeti - tik tiesa...
Tureciau, tureciau as buti
Tokia, kokios nori kiti...
Tokia, kokios tikis kiti...
PALAUKIT, O KUR AS PATI????

*** 21 gramas, lygiai tiek sveria zmogaus siela***

Dvidesimt vienas gramas skausmo
Uzsimerkia. Nemato i toli,
Dreba nuo mazo vejo dvelksmo,
Gramu tikejimo tapti nori

Dvidesimt vienas gramas sielvarto
Bijo isvysti sintetine saule.
Spinduliai jos sildo prievarta,
O siluma tebera apgaule.

Dvidesimt vienas gramas meiles,
Buvusios, busimos, netgi esamos,
Viela spygliuota apristas dailiai
Plaukia likimo srautu nesamas.

Dvidesimt vienas gramas gyvenimo,
Grotomis vel atskirtu minciu,
Asaru, baimes, sarkazmo ir nerimo,
Mazos kancios daugybej kanciu...

Dvidesimt vienas gramas liudesio -
Lygiai tiek telpa sieloj vienoj,
Virstancioj pelke be jokio judesio,
Skestancioj savo pacios tustumoj...

***
Tik neiseik, mes dar mylesim,
mes dar tikesim ateitim,
apsikabine dar tylesim,
gyvensim dar viena viltim.

Dar begsim basomis per pieva,
Lydesim saule vakarais,
ir melsime ta pati Dieva,
abudu dziaugsimes vaikais...

Tik nepalik, mes dar svajosim,
stebesim krentancias zvaigzdes,
karstai viens kita dar buciuosim,
galvosim norus, svajones.

Dar skinsim ziedus pakalnuciu,
Dar leisim aitvarus aukstyn
Ir susikibe uz rankuciu
Dar eisim gatvemis tolyn...

Tik nepalik, mes dar dalinsim
Gerove ir bedas perpus.
Tik neiseik, tik nepaliki,
Dar viskas gris, dar viskas bus...

***
Laikas juda letai, kaip debesys
Saltame zydrame danguje.
Ten mus stebi tas, kuriam meldemes,
O dabar skiria mus praraja...
Vejas blasko sapnus ir nerima,
Medziai vejo dainas snabzda mums,
Kuriuose apdainuotas gyvenimas
Ir birzelio zvaigzdetas dangus.
Susilieja sekundes i valandas,
Skesta laiko tekmej dabartis,
Lieka nenurasyti i praeiti
Tiktai vejas, dangus ir naktis...

***
Kas slypi tustumoj?
Gal ten gyvena aidas?
Jis slepiasi tamsoj
Pametes savo veida?
Ten spengianti tyla,
Kurioj paklydo meile,
Tokia pati akla
Kaip neistikimybes saule,
Kaip kandanti kalte
Vis grauzia tuscia siela
Be prosvaisciu vilties,
Nes tustumoj jau velu...

- 2008 07 01, 22:01 #52702 Tuoj bliausiu, kaip čia skausimingai viskas gražu :jap

- 2008 07 03, 21:03 #53077 сыну

Кто любил от души, до предела?
Кто мечтал до мечтаний границ?
И кому прямо в сердце засела
Густота твоих детских ресниц?

Говоришь ты мне "мама", а кто я?
Только с ручкой сидящая тень,
Расколовшаяся на два слоя,
Кто же я на сегодняшний день?

Слово "мама" - оно означает
Рук тепло, свет очей, доброту,
Мама любит и мама прощает,
Мама дарит свою теплоту,

Я ж, холодная, даже чужая,
Я сухая, как шелест страниц,
Отчего же мне душу так ранит
Синий взгляд из-под детских ресниц?

- 2008 07 03, 21:17 #53082 maša , tu neareli =)

Mano sielai gerai, dabar jau gerai