Kovos su depresija klubas

- 2008 05 01, 11:48 #40682 pusė arba ilgesys

mano protas susilaužė liežuvį
ir bekojė tyla šliauždama
per sustingusį kūną
atlapaširdžiam tau
atstojo mane tai akimirkai kol
mano lūpa buvo šalia
tavosios žydrosios akies
(kitą akį pavogė kleptomanė
kairioji ranka)
kol dešinioji glostė
pusę tavojo kūno su viena koja
kol kita grįžti namo skubėjai

- 2008 05 01, 11:49 #40683 2006 m.

žvaigždės lėkštėj

žvaigždės lėkštėj
tai prievarta
prieš rutininę
depresiją –
vaistą nuo
subrendimo
su metų likučiu
priedui

- šakutę prašau

- 2008 05 01, 11:49 #40684 plik-
Skirta vienai literatūrinei svetainei

šiądien vienatvė kitaip kvepia
nerūko ir negirtauja tik laukia
delnai pilvus išvertę į viršų
viršų ima kvapas niekuo
nepanašus į tabaką
erzina pametusi šalčius žiema
bandyt reik bandyt
bandyt pagaliau sušalt

ant pliko asfalto plikas ledas
plikledis
plik-senis
plik-burnis

tad nekomentuok
kuolink

- 2008 05 01, 11:50 #40685 sielų žydroj padangėj

sielų žydroj padangėj
romantiškai rausva
protų meilė

aš daltonikas

ateik
nužudysim akimirką
kūnais

- 2008 05 01, 11:50 #40686 pavargusi saulė

pavargusi saulė
ištaško dieną
tame pačiame posūky
lūpų

stebiu savo šešėlį –
eilinis plaukas kasdienybės
žvilga jo godžiose
akyse

niekšas plikas

- 2008 05 01, 11:51 #40687 aš atjosiu ant baltojo plauko

aš atjosiu ant baltojo plauko
brandumu sušukuosiu
mylimą veidą ir mintis
nutapysiu sidabrine spalva
jau gana jau laikas paslėpt
nedarbingus delnus
baltose naktyse taip jau laikas
prakalbinti protą pamirštą
už sofos kažkur o gal
pamestą dar tada pirmąsyk
nesugrįžus namo
kažkieno glėby prijaukintai
užmigus kačiuku benamiu
kaktusu pavirtus senuoliams
o dabar į spyglius susižeidus
tuos delnus nelaimingus
sudėvėtus vaikais
sunaudotus dienomis išvykimo
iš savosios vaikystės perono
aš atjosiu ant baltojo plauko
kai netapytos mintys sugrįš
gal ir ne baltąją naktį...

- 2008 05 01, 11:51 #40688 nuplauk laukimą

nuplauk laukimą nuo mano rankų
galėčiau grįžti ir šiandienos išskalbti
įvykių dulkėtas užuolaidas
dabarties namuos kur praeitis

išprotėjusi daužo galvą į mano
baltas sienas su grafiti minčių
galėčiau ilgėtis tavęs kas sekundę
kad tik jausčiau kad esi ne čia

ne šituos namuos kur buvęs laikas
ir buvusios dienos barasi išsiskiria
bet vis tiek kasvakar mylisi
o dabartis kaip tavo akys – tyli

- 2008 05 01, 11:51 #40689 esu

virpanti ramybė
kartais sumurma
prisilietimu
šukuoji tylą
glaudi
mane kačiuku

dulkėta saulė
ridenas
namų lubomis
šešėliniu žvilgsniu
lašu
tarp pirštų debesų

tavo troškuliu esu
ir savo lietumi

- 2008 05 01, 11:51 #40690 paleidžiu

sergu
priklausomybės laisve
nuo tabako ir nuo tavęs

tavo troškimai
telpa mano saujose
savuosiuose gi kada nors
žuvimi apsigyvensiu - -

skirtingi
skirtinguose pasauliuose
skirtingomis kalbomis

supančioti

paleidžiu –
laisvas būk
nuo laisvės ligos

- 2008 05 01, 11:52 #40691 miau

klystkeliais
koplytstulpiais
žodis brido
libido
tarp rūko pirštų
langą atvėrė
pro kurį tą naktį išėjo
ruduo pažaliavęs
neurotikėm dienomis
sielai nagučius apkarpęs
pėsčiomis ėjo šliaužė
miau
katinu buvau
kavinėje su kava už dyką
visiems tik ne tau

- 2008 05 01, 11:52 #40692 aušta

debesys spokso
įsibėgėjusia naktim

aušta miegas

- 2008 05 01, 11:53 #40693 ištrūkti

naktis trinasi prie kojų
katinai šlapią vakaro dėmę
nuo marškinių nulaižo

nukryžiuotasis ant kaklo
kaba taip pat atkakliai
kaip vakar dar užvakar

už nugaros supančiotos
ilgos minčių rankovės
tyliai laukė

sniego

- 2008 05 01, 11:53 #40694 grąžinki

ir kai rytas nubrozdina tylą
o nakties šnabždesiai dulkėtu keliu
tampo dieną paslėptą kokone

mintyse nutapytas paveikslas sparnų
šaukia plunksną ir vėlei mylėti
popierių rudeniu išsvajotu

tikėti rytu nauju ir tyla sužeista
su diena iškeliavusiais metais
be sparnų ir kokono o akių šnabždesiais

o rodos dar vakar brandūs gandrai
jonines šventė su jaunavedžiais
grąžink mane mama grąžinki pūkais

pienių pūkais į dulkėtą pasaulį
be kūno kuris kūdikiu atkeliavo
į tavo rankas į bučinius tavo - -

- 2008 05 01, 11:53 #40695 nuprauski

kelias virtęs gatve jau senokai drėgnas
nuo pelėsių sustiprėjo imunitetas
valanda vėl viešpatauja sekundėms
užlaužtos dienos rankos dar viena suimta
beprotnamy jos visos vienodos
o gal nuo pat pradžių buvo dvynės
ką aš dabar žinau nieko nebeatsimenu
vėl vaivorykšte apsimeta duženos
nuprauski pagaliau stebuklą
toksai purvinas jis toksai netikras
maudyk gi jau

- 2008 05 01, 11:54 #40696 tai skamba lietūs

tai skamba lietūs delnų likimo linijose
akiduobes palieka trapūs žvilgsniai
sapnų klystkeliams sankryžos naktų
užleidžia vietą po mėnuliais kaskart sutemus
namuose raidžių užuolaidomis atsiskyrus
nuo liežuvio lūpų kitų prietaisų išreikšti
perteikti gal patikėti išmesti tai ką sudedi
į sakinius ir daugtaškius ištrauki iš ten kur
giliau tik fabrikas neuronų rankdarbių

taip skamba lietūs delnų likimo linijose
ir niekas niekas nepriklauso nei tau nei man