Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#94290 KOKIA PAVARGUS AS JAUCIUOSI... :bloga
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#131447 GYVENKI

Aš tyloj guliu,
Skausmo nejaučiu...
Juodoje nakty
Būnu nebyli.

Aš ir Tu - kartu,
Vėl ir vėl skrendu.
Mėlynas dangus -
Jis toksai platus.

Tu apkabini,
Žodžiais ramini.
Aš suvokt turiu,
Kad žmogus esu - kartais per jautrus, tačiau nuoširdus...

Viskas bus gerai -
Tai ne pažadai.
Tiktai būk kantrus,
Būk žmogus stiprus!...

:da :da :angel :da :da
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#131524 :super :flo :))) :da
Parašė Cinderella
#131529 Vaje koks mielas eilėraštis,suteikiantis jėgų :jap :))) B)
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#132151 AČiū. Kitą parašiau šią naktį kai nuo daugybės puodelių žaliosios arbatos ir energinių gėrimų tabalavosi - maskatavosi širdis :bloga :lakstau
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#132153 DIEVAS VISADA ŠALIA

Negaliu miegot -
Kažkur loja šuo.
Eisiu jo ieškot,
Gal pašersiu kuo.

Trokštu tylumos,
Reikia ramumos.
Būtina tamsa
Ir šilta ranka.

Mėlynam dangui
atradau namus...
Kuriuose esi,
Su Dievu kalbi.

Pasiimk mane,
Pasiimk kartu.
Aš tikra esu -
Būti ten turiu.

Šventuose namuos
Taip jauku, ramu.
Sergantis žmogus
Dievui ten svarbus.

Patikėt turi,
Kad pasveiksi Tu.
Jog dabar sunku,
Bet dar bus šviesu.

Tik pakelk akis
Į žydras žvaigždes.
Ir žinai juk kas
Sukabino jas.

Padėkok balsu
Net kai bus sunku.
Kiekviena diena -
Jo Tau dovana.

:angel :angel :angel
Vartotojo avataras
Parašė mango
#132163 Kerol, man taip patiko tas posmas eilių - patikėt turi, kad pasveiksi tu... :angel
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#134351 SKRISTI

Rudenį šoksiu aš klevo lapu...
Žiemą nukrisiu į Žemę sniegu...
Vasarą virsiu aš pienių pūkais...
Grįžtančių gervių aš klyksiu balsais...

Gal nepamiršite mano akių?..
Tiek daug iškentusių rankų sunkių.
Kūnas pavargo – jam per sunku –
Jis taip norėtų tapti paukščiu...
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#134352 ------------

Suskyla stiklas –
Oro nėr...
Tamsa į mažą siaurą erdvę
Greitai greitai lenda.


Norėtus klykt,
Norėtus rėkt,
Bet balso nėr,
O ašaros tiktai giliai giliai krūtinę veržia.

Nebūnant būti,
Stovint eit,
Sustojus bėgti,
O kai bėgi slysti -----

Turėklais,
Laiptais
Ir stogų šlaitais.
Akmenimis sunkiais
Ir tom šiurkščiom grublėto mūro sienom...

Į nežinią... –
Kurioj slogi sausa tyla
Ir gal kažkas tai dar
Užsimaskavęs miega.

Bet...

Tik patekęs ten Tu sužinosi tai, kas vakar taip rūpėjo.

TAČIAU ATMINK!

Kad kylant tu nebenorėsi:
1. KLYKTI
2. RĖKTI


Ir…

Kylant Tu nustosi

V-E-I-K-T-I…
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#138612 RAMYBĖS LAIŠKAS SAU :angel

Rankom siekt paliesti šviesą.
Naktimis akim sugert žvaigždes.
Žolėje matyti ryto rasą.
Vakarais lydėti saulę danguje.

Krentančios į Žemę tirpios snaigės.
Mėlynos akutės miško pakrašty.
Pienėmis pražydęs žalias laukas.
Klevo lapas balos vandeny.

Skraidantys po Žemę paukščiai -
Ieškantys Ramybės gamtoje.
Tolimoj ataidi šaižūs šūksniai.
Galbūt pasiklydo žmonės tamsoje.

Kad surasti taką vedantį į šviesą
Reik pajausti šildančias tave rankas.
Reik išgirsti tylų ramų balsą,
Šnibždantį jog myli jis tave.

O Pasaulis lėks kaip lėkęs.
Per girias ir per marias.
Kiek dienų esi tu nugyvenęs
Išduos gilios raukšlės tavo kaktoje.

Prisiglausk miške prie medžio.
Atsigulk ant samanų šile.
Ir net jei jautiesi šią minutę vienas
Tu turi atmint jog motina Gamta drtauge.
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#138626 Kaaip gražuu :angel :super :heart Tu talentinga :da
Vartotojo avataras
Parašė vikute
#138671
Kerol rašė:SKRISTI

Rudenį šoksiu aš klevo lapu...
Žiemą nukrisiu į Žemę sniegu...
Vasarą virsiu aš pienių pūkais...
Grįžtančių gervių aš klyksiu balsais...

Gal nepamiršite mano akių?..
Tiek daug iškentusių rankų sunkių.
Kūnas pavargo – jam per sunku –
Jis taip norėtų tapti paukščiu...


idealu...net apsiverkiau...
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#139096 Jausmų alkis širdyje,
TARP DANGAUS IR ŽEMĖS

Skonis kraujo burnoje,
Daug juodos spalvos aplink,
Akys žvelgia jūros link...

Prasiskverbus pro pinkles,
Atėjau šį rytą čia.
Daug žuvų viršum vandens.
Balti kyrai valgys jas.

Susapnuota tuštuma
Lenda į mane nuoga.
Kvapas tų senų laikų
Kraipo protą pamažu.

Kai man bus labai sunku,
Šauksiu aš kimiu balsu
Gal išgirs koks nors žmogus,
Gal supras mano jausmus.

Ir ištiesiu aš rankas...
Lūpomis paliesiu jas...
Mokysiuos mylėt save,
Būti sau ta atrama..

Žvelgia akys prieš akis,
Laiko ranką rankos dvi.
Susapnuota ramuma,
Supas gėris ir tyla.

Pažiūrėjau į žvaigždes,
Tas gėles dangaus melsvas.
Ir atradusi vilties
Sugrįžau realybėn vėl.
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#139097 Ojej :bloga Pavadinimą ne taip įterpiau. Baikis :lakstau
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#139098 LOPŠINĖ

Dangaus skliautuose mėnesiena,
O žalias žiogas čirškia pabaly.
Tenai valtelėj sėdi žmonės
Ir groja fleitomis kartu visi.

Kiek daug pasauly malonumų -
Akims, ausims ir rankoms liest.
Kiek daug dar to ko nori kūnai
Ir širdys plaka nekantriai...

Išėjus nakčiai į tirščiausią tamsą,
Tyloj aš atradau skaisčias žvaigždes...
Sugaut norėjau skraidančią nakties plaštakę,
Bet pabijojau jos sparnus sužeist.

O tamsūs debesys užmigusį pasaulį gaubia
Tirštais, klampiais, kalnuotais kamuoliais.
Dabar užmerkim savo akeles, vaikuti,
Ir eikim saldaus sapno pasitikt...