Kovos su depresija klubas

- 2008 07 22, 21:45 #57531 Kankina nežinia žmoniją visada. Iš nežinios likimo savojo žmogus ropoja žemėje su ašara veide. Tamsa skandina mūsų sielas pragare. Tyra mirtis nužudo paslapčia, gyvybė jai tėra menka auka. Dienos ilgos kaip upės, užtemusios blogio šydu gaubia dangų, naktims nebelieka erdvės pesimizmo liūne... Kančia - man pažystamas jausmas, ji užgožia mintis, kaip debesys dangų...Vien ašaros iškankintam veide atrodo laimingos... Kūną spaudžia iš visų pusių beribė tamsa, nebsinori gyvent kai kelio nenušviečia nors menkutė šviesa. Bet ar verta taip greitai nutraukti savo beprasmį gyvenimą? Kas besupras kas galvoj pas mane vingiuoja, tai paklydusios mintys nerandančios atgarsio savo dainoj. Vien mašinų ūžimas, visokie garsai, man drasko mintis, regis ims ir suplyš man galva iškamuota minčių. Kam galvot, jei tikslo panosėj nėra. Nebeliko svajonių kilnių manose mintyse. Vien tik pyktis ir kerštas valdo mane...tuštuma ir beprasmybė. Kiek naktų man bemiegių teko iškęst, vardan ko? Gyvenimas – beprasmis ėjimas tolyn. Dienos kupinos skausmo vis graužia mane. Nebeliko man vietos šioj klastos ir melo buveinėj. Vis svarstau; gal užbaigt man šią kančią...

- 2008 07 22, 21:47 #57534 Neužbaigt. Dar noriu tavo kūrybos daugiau paskaityt.

sleep with a dog and rise full of fleas

- 2008 07 22, 21:49 #57535 (Man labiausiai patinka, kai tai susieliuoja kai kur. Nes taip skaitau: proza, proza, ooo, besirimuojanti eilutė. Kaip paslėptas eilėraštis atrodo. Tik skaityk ir ieškok.) =)

sleep with a dog and rise full of fleas

- 2008 07 30, 22:35 #59641 Man trūksta jėgų aiškinti, kodėl, artėdama prie išėjimo į anapus, labai trokštu išsiaiskint kas būtent su manim darosi. Man neramu ir aš nesuprantu, mirt visvien noriu. Stebinantis – tiesus ėjimas esmės link. Gyvenam sunkiu laikotarpiu, - sunku pažvelgti į praeitį... ir į ateitį – nelabai norisi. Nors visi puikiai suprantam, kad mirties su supermarketuose įsigytais niekučiais nepapirksim, greičiau, jau mus sugundys komersantai, apsirengę gražiais kostiumais – siūlantys prabangius karstus už prieinamą kainą. Gyvenimas nėra už patyrimo, išminties ar laikinumo ribų, jis nėra grynoji kalba ar protas. Gyvenimas – nė daugiau, nė mažiau nei aš pati: kaulų ir svajonių narvas, kuriame atlieku iš anksto man sukurtą scenariju. Nugrimzdus į pogrindį savųjų minčių, beviltiškai laukiu aušros, kada pranyks pesimizmas iš mano galvos, kada gyventi turėsiu vilčių... Kada gi atrasiu tą kelią, kuriuo man reik eiti, be ašmenų ir be šukių gyvenimo lūžių, kada gi žinosiu – kaip elgtis teisingai man reikia... Jei neturi dėl ko numirti - neturi dėl ko ir gyventi. Tik taip kolkas aš mąstau apie savo esybę, tik taip apibrėžiu savają lemtį. Norėčiau nuskęst aš beribėj tamsoj, pasislėpt išgalvotoj realybėj savoj, užsimerkti ir matyti tik tamsą. Kalbėti tyla išreiškiant mintis, tikėti savim, netikėti mirtim... Beprasmiškas siekis tapt savimi. Tik patyręs skausmą kančios, atsiduodi valiai tamsos. Nevilties kupinos kruvinos akys, krauju plūstanti širdis, nerandanti atilsio, dar lašas kančios ir palauš mano valią... Išskrisiu į tamsą, sutikti savęs, į tolį tuštybės, kur mano esybė prasitęs... Niekados nenorėjau patikti miniai, nes to, ką žinau, minia negiria, o to, ką ji giria, aš nežinau... Dažnai gyvenimas mane "knisa", tai gal mirtis šiais atvejais būtų vaistas nuo visų negandų ?...Vėjas šlaistosi kančia, rūsčiai šniokščia taip arti šalia... Stiprūs gniaužtai kausto kūną, taip arti mirtis tik būna... Niekur nepaspruksi, jau vėlu, kai aplink tave taip šalta ir tamsu... Giltinė dalgius galanda, tuoj nukirs niekingą mano sprandą. Ši akimirka gal but man paskutinė, nes gyvenimas, tai daiktas vienkartinis...

- 2008 07 30, 22:46 #59643 Žinai, lorke, man tavo mintys čia visada atrodo tokios.. na, tokios.. net žodžio tinkamo nerandu - tokios šviesios, geros, jautrios tokios ir nepaprastai trapios. Rodos, tik prisiliesi, ir visas šitas grožis sutrupės.. Parašyk dar, a?? :angel

- 2008 07 30, 23:00 #59648 Valioooooooo, kiek daug paslėptų eilėraščių!!! :lakstau Tu tokia šauni, lorke! :jap

sleep with a dog and rise full of fleas

- 2008 07 30, 23:04 #59650 Baimė užmigt man neleidžia, nakties tuštuma atspindi jos tamsųjį veidą. Gęstanti šiluma besiskverbianti į mano mintis, išstums skausmą, bando priversti pagyti mane. Iškelsių į šviesą rankas, lai ateina mirtis, pasiekus gyvenimo tikslą galiu jau išeit, palikti šį kelią eiti kitam. Tačiau mirties jaudulys vis verčia dar eit, kabintis į skausmą bejėgiui pačiam, matyti kaip gęsta manoji dvasia, manasis likimas - didi nežinia. Paklydus vienam kelyje, antro galiu neberast. Viliuos aš pajusti jos šaltį dar kartą ir mirti tik vieną vienintelį kartą...

- 2008 07 30, 23:10 #59653 aciu jums abejoms

- 2008 07 31, 08:22 #59760 Ačiu TAU, lorke Be tavęs nulyyyytis nelastytų čia iš laimės :lakstau

Lauksim dar!!!!!!!!!!!!

- 2008 08 18, 20:03 #65518 Aš nebenoriu kentėt, aš tik noriu pabėgt, nuo savęs, nuo Tavęs, nuo minčių ir bėgt link tuštumos, ten nebus nei šilumos, nei šaltų žvilgsnių, ten tik tuštuma.... Aš tamsoje lyg tyloje, aš grimztu mintyse... Jei taptų tau gyvent nemiela?Ar sugebėtum skristi? Jei nukarpytų tau sparnus? Ar tu norėtum mirti? Numirti tyliai ir be šauksmo? Numirti tyliai kaip nutyla garsas per upes ir kalnus pakalnučiu pievas? A nesiraso sendien dar....

- 2008 08 18, 20:38 #65528 Rašosi, rašosi, dar ir kaip!

sleep with a dog and rise full of fleas

- 2008 08 20, 22:42 #66215 kas paklos man pataleli is baltu debesu ir po galva pagalvele is pienes puku...tik draugu sirdis, tik draugu ranka visa vakara ramins... nezinau sedejau prie pijonino grojau (nors ir labai sunku buvo) pticevo nostalgija ir vis galvoj sukosi sitie zodziai...

- 2008 08 20, 22:45 #66218 Labai gražu. O tu moki groti pianinu?

sleep with a dog and rise full of fleas

- 2008 08 20, 22:49 #66221 kazkada seses mokino pianinu ir smuiku, bet dabar sunkei ka beprisimenu vos kelis kurinius ir tai pagrinde viena ranka dviem per sunku darosi

- 2008 08 20, 22:52 #66225 Kaip nuostabu. Norėčiau ir aš mokėti.

sleep with a dog and rise full of fleas