Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149932 Zmogum gimiau,
Kiaule pavirtau,
Vien tik tiesa sakiau,
Skausme skendau…
Akyse maciau gestancia zvake,
Joje save pazinau-
Akimirkoj uzsideges, laike uzgesau.
Teisybeje sumises,
Gyvenimo kelia atradau,
Trumpam laimes tarpsni pranykau….
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149933 Ateik, tyloj tave pasauksiu,
Tik tu ateik.
Pamates tavo veida ash nustirsiu,
Nes tik jame ash sviesa regiu.

Priglausk mane prie savo kuno,
Sustires visas ash esu,
Ne del to kad salta, o skausmas liejas pro krastus.

O jei atejusi iseisi, velniop juk tai taip nesvarbu;
Bet tik prasau ateiki, ish ilgesio nudvest baigiu…..
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149934 Pravirkau ish skausmo, suklykau ish nevilties;
Tavam ash siluete vilti pamaciau,
Prakeiktam tavo bude, tiesos ash nemaciau.
Trumpam pakiles, bedugnej pranykau.
Tavim ash taip tikejau, tavim tik gyvenau
Prarades vilti bejegiskai prasiau,
Prasiau dar vieno sanso!
Gavau ash ko norejau ir amziams pranykau…
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149935 Tamsa, uz lango lietus,
Tik jis tesugeba nuplaut zemes skausmus,
O kas nuplaus mano skausmus?
Kas tas zmogus…
Galbut uz lango tik pravirkes dangus…
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149936 Visi gyvenimo isgyvenimai situose shizoidiniuose kratiniuose :D
Vartotojo avataras
Parašė maraija
#149942 ...tai miegot nereikėjo matau šiąnakt.... :heart
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#149953 Tai man su miegu problemos, miegu 3-4h per para jau tris savaites kazkur :bloga
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#198479 Na senai ka bedejau tai idedu kratiniu minciu truputi, kaip sunku buvo vel rasiau :kazokas

As veliai rasau, skausmo kupinus zodzius.
Tik niekam nesvarius ir paciam svarbius.
Lai atgimsta laikas kaip buvau jaunas ir grazus
Po velniu juk niekam nesvarbus ir neidomus
Dieve aplauzyk mano egoizmo besikalancius sparnus
Pakirsk ligos issisakojusias saknis



Rankos aukstyn pakeltos i dangu,
Delnai krauju istepti,
Ne kitu o savu!!
tuo taip purvinu, nuo skausmo juodu.
Zaizdos kune, zaizdos sieloje....
Jos tik skausmingos tik paciam.
Juokis sukrustas zmogau
Ne jau tau taip svarbu,
kuom as gyvenu.
Ar dziaugsmu, ar skausmu.


Man liko tik savaite,
likt tokiu kokiu esu.
Man liko tik puse gurksnio,
Ikvept gaivaus oro,
Man liko tik puse dumo,
Nunuodyt save.
Man liko zingsnis,
Stai as vel krentu.



Kovoju su demonais as veliai,
Su tais kuriais kova buvo jau baigta.
Stai stoviu vel ant tuos olos,
Mano skausmo pralietos....
Vartotojo avataras
Parašė Prakeiktasis
#301529 Kažkaip nesirašo nieks per pastarajį laikotarpį, kuris trunka ilgai, ilgai...
Kažkas iš senų užrašų, bet ne tas svarbiausiai....

Užia vėjas palei veidą,
Saujoj nieko nėra...
Aplinkt tik juoda ir blanku.
Užgeso visos lempos,
Neatlaikė per didelės įtampos.
Bet tai nesvarbu,
Į tamsą išeis tas, kas mėgstą tamsą...


Jei šis pasaulis buvo tikęs,
Tai kam jam buvo lemta i jį atvykti....
Atvykt ir viską sutrypti, jei jo misisija nevykus.
Kas jis žmogus ar antikristas?

Kur dingo ramuma dienos?
Laike istrigo vien tik skausmas.
Dvi butybes šildžius šiluma pavirtusi I saltį.
Dvi sielos virtusios I vieną,
Vėliai isdraskytos,
suzeistos ir sutryptos…..

Kai rankose jau nieko nebeliko.
Širdis randuota į gyvulio pavirto..
Kai prarajoj ir skausme, angelas sužverėjo.
Kažkas sparnus jo nukirto ir sukapojo,
Jo siela sužalojo..
Norėjo jis tik skristi, nuo bedugnės atsispirti.
Deja likimą jis pats įtakojo.
Gulėjo ir burnojo,
Kad savo laimės paukštę jis prarado.
Kuris, vis laukė ir tikėjo,
Deja sužalotais sparnais ji kilo ir pakilo.
Tolyj nuplasnojo.....