Kovos su depresija klubas

- 2008 05 06, 19:04 #41791 tuščia ir giedra. dukrai

tai buvo seniai ir nupasakoti jau negaliu
o mano dukra kad tu žinotum kiek
lapų tąkart pražydo medžiuos
kiek paukščių parskrido

į uolą
kur
gimei iš minčių
tarp
manęs ir pasaulio
kur
nuogybę uždengei nesibaigiančiu
rudeniu

gimė sniegas tavo delnuos
užsimerkė dienos
pražydo gatvės žibintais
ir keliai jau vedė takeliais
ir veda veda
į tave
visos mano uolos

- 2008 05 06, 19:05 #41792 tuščia ir giedra. vėlyvas metas

nuogi medžiai plaukia gatve
ruduo upėje skęsta
kišenėje knarkia laikrodis

- 2008 05 06, 19:05 #41793 tuščia ir giedra. apkabinki mane durimis

apkabinki mane durimis į pasaulius
kur šešėliai puotauja su saulės zuikiais
o nakties šnabždesiai nemiršta ir dienai gimus
ir dienai gimus nepaleiski manęs pro duris

į pasaulį kur gimsta naktys
į naktis kur gimsta tiesa

- 2008 05 06, 19:05 #41795 tuščia ir giedra. per tirštas šiandien ilgesys

ar matai kaip gelia rūkas
mano apynaujas lūpas?

mano plaukuose sidabras
delnuose – sniegas naktų
ir rūkas rūkas sukas
sušalę lašiukai veide –
vaidina snaiges
ir teka teka saulė ir aš
už tavęs už tavęs horizontai
pražilsta naktimis

per tirštas šiandien ilgesys

- 2008 05 06, 19:06 #41796 tuščia ir giedra. skauda buitį

nepraustos ausys negirdi kaip
kriauklėje skęsta purvinos šakutės
nubrozdintos maistu lėkštės
ir išgerti puodukai
mama
man taip skauda buitį
tarp tavęs ir mano kriauklės

- 2008 05 06, 19:06 #41797 paskandinki

skęsta upėj kvailas ruduo
plaukia medžiai nuogi
jų stogą jau nunešė ji –
žiema

saujoje gęsta diena
dar palauk sulauki manęs
snaigių moterie

pavasary niekaip
nepaskandinu savęs

- 2008 05 06, 19:06 #41798 už lango

pramerk jau akis
užtenka tylėjimo
žvilgsnių
nepasikeisi
ir aš
ir nieko kas mūsų
žinai
už lango vis dar praėjusi žiema

- 2008 05 06, 19:07 #41799 tuščia ir giedra. vaikas

pakalbėk su manim
tegu sujuda tavo vis dar
rausvos lūpos

vis dar
sninga sidabru ant tavo plaukų
raukšlėmis lijo šiąnakt
o ryte šalo žvilgsniu

pakalbėki
papasakok apie
tą lemtingą penktadienį
tryliktą dieną –
juk šypsodavais pameni?

o dabar sustingusią šypseną
matau tik kartais
už lango
kai pamojuoji man

nors tyla prabilki
patylėkim
aš klausau

juk aš vis dar
tavo vaikas
mama

- 2008 05 06, 19:07 #41800 tuščia ir giedra. užmaršumas

taip tyliai brėkšta naktis
rodos ir kurčias išgirstum
snaigių virpėjimą tarp blakstienų
snaigių vienatvę tirpstančią lūpose
pamėlynavusiose lūpose
pasiklydęs ruduo vis
skauda
skauda geltonus lapus
ir melsvą dangų
ir debesis
ir mintys jau nebegrįžta
lyg paukščiai pavasarį
skęsta
viskas skęsta mano
baltose lubose

- 2008 05 06, 19:07 #41801 išeik

po nagais dūsta sekundės
raukšlėse slepiasi laikas
delnų linijose
gimsta akimirkos
po blakstienomis
gęsta dienos
o akys atsiveria naktį
tarp tavęs ir manęs

išeik

- 2008 05 06, 19:07 #41802 tuščia ir giedra. pamesta

manų košė byra į dangų ir
nesiskirsto jūros

neprimink

kaip galėjau užmerktomis
akimis bėgioti per smėlį

per įkaitusį smėlį ir laukti
lietaus – manos iš dangaus

kaip galėjau kurčia girdėti
jūrų ošimą išsiskyrimą ir
susiliejimą

neprimink

lazdelė mano jau seniau
pamesta

- 2008 05 06, 19:08 #41803 tuščia ir giedra. pakraščiuose

medžių šakų pakraščiuose
gęsta rudens debesys
ir dangus jau nebe geltonas
ir nagai neskęsta tavo odoje
veidrody tik undinė
juokiasi skauda plaukus
man taip skauda plaukus
ir uodegą

- 2008 05 06, 19:08 #41804 tuščia ir giedra. kartais

sutverta iš šonkaulio
ne tavo – tos kuri
nuskynė obuolį
tarp pienių dulkių
spalvota akvarele
piešiu aš savo befrua –
aš jos dukra
o ji iš šonkaulio
ne tavo netrukdyk
vardas jo Adomas rodos
mažyli jis ne tavo tėvas
tarp vitražų įvykių
nesuskaičiuojamom
troškimų arkom iš aukštyn
prisiminimų skulptūras myliu
mamyte!
ša!
po svajų skliautais
permainingų formų žaismu
nusileidžia raudonas dangus
kartais jis būna
tavo tėvu


* Gotikos katedrų aukšti bokštai – befrua – buvo žvalgybos bokštai, varpas šaukė miestiečius į pamaldas ir į sueigas.

- 2008 05 06, 19:08 #41805 žiemos įsčiose

kūdikių pėdutėm
išaustos žiemos įsčios
vaizduoklyje tik vaiduokliai
kaukių ir akių nemačiusių
naujagimių

delnuose tirpsta –
jau nesuspėsi

- 2008 05 06, 19:09 #41806 tuščia ir giedra. įkvėpimo sindromas

Gėrėm vodką, užsigėriau alum, jie – zagironu,
aš girta nešneku, o ji daug šnekėjo
apie mano eilius ir piešinį
pas juos darbe ant sienos – „tą, su nagais“
[pavadinau jį „į šviesą“, kur medžių šakom pavirtę
rankos nagai pražydę traukiasi į paslaptingą šviesą]
nelįsk į minkštą vietą, ant kurios sėdi
viršininko žmona – jis sakė, o ji
vis dievino mano protą [girtą, blaivi buvau
tik pirmuosius devynis mėnesius dar negimus]
kiekvieną dieną įkvėpimą (už uodegos) pagautą gyrė,
monologą tęsė, aš nešnekėjau [mat kaip kasdien,
plunksnas pešiojau]
Ir apskritai – aš nešneku.
Įkvėpimas – užsitęsęs PMS sindromas
nebe pirmus metus.