nedepresuok.lt

Tenais ramu, kur auga klevas ant kapu.
Jokiu vilciu, nei pastangu, kliuciu…
Kelionej paskutintoj ash laukiamas esu!
Kaip mazas vaikas ilgisi mamos,
Taip ash ilgiuosi ramumos.
Bijau veiksmu, bijau veidu,
Ir to ko neturiu….
As noriu ten kur ramu,
Kur auga klevas ant kapu.
Uzteks minciu, nepagristu vilciu
Daugiau kenteti negaliu
Laukiu tik to kas visiems baugu,
O man brangu…
Sirdies gilumoj padugne esu,
Ne tau, ne jam!
O sau…
Pranykt tik budo nerandu….

Kiekvienam zingsnyje ash jieskau jos graziu akiu
Deja surasti ju jau negaliu...
Prarades ja senai esu ir man labai skaudu.
Sirdis pasruvusi krauju, be jos gyventi negaliu.
Prabego metai keturi kaip vienas ash esu,
Bet gyvenu tuom kaip buvome kartu.
Zinau daugiau nerasiu niekad tu graziu akiu,
Pats kaltas esu, bet tai jau nesvarbu...

Kazkas praejo pro Sali,
Kazkas atejo I mano pasauli…..
Prakeiksmais nusetame kelyje- duobe
Neperziangiemas visiems tik ne man!

Kazkieno akyse viltis, kazkieno mirtis…..
Sirdis po truputi suakmeneja,
Kojos tampa svinines
Tiek to niekam jos nereikalingos….

Vienisas karys kovoja
Ne kovoja o egzistuoja!
Priesu daug, o jis vienas….
Visa gyvenima tik vienas….

Mirtis ir tik mirtis,
Jo svajose ji viena tik viltis.
Rankose gyvenimo kibikstis,
Taip ir gestanti kazkieno sirdis….

Priimk mane zmogau,
Ash jau pavargau…
Tiek blogo padariau!
Ne tau, o sau..
Atleisk man pagaliau.
Ash jau miriau!
Akimirkoj trapioj atsigavau!
Man reik dar paskutintu kanciu
Tik tu pries mirti nepakeliamu!
Jau aprimau…..
Tik jos nesutikau,
Vilties jokios neigavau
Saves ash nematau..
Matau kapus ir savo idealus,
Ash iseinu , ten kur ramu kur klevas auga ant kapu…

Atsuktos laikrodzio rodykles,
laikrodis sugedo
Rodykles suluzo….
Neatlaike valandu skausmo.
Praejas laikas niekad nesugrysta,
Skausmas niekad neisnyksta….
Mintys galvoje pranyksta,
Kojos sustingsta, sirdis nustoja plakti.
Tik akyse stovi paskutintas uzfiksuotas vaizdas.
Pagelte pirstai nuo cigareciu, pabalsta.
Kada jas nuplauna patalogo anatomas

Perkeltos TASPATS eilės

Labai panasios nuotaikos ir mano parasyti eilerasciai, tik site zymiai brandesni uz manuosius, jau eilerasciu nerasau kokius 2 metus tiesiog nera to kas uzkabintu, to ikvepimo to skausmo ir t.t. Savuosius tai issiunciau i vieno judejimo zurnaliuka jei isspausdins tai parasysiu ir cia, bet tikiuosi kad tik ten shizovos eiles.... Suradau va viena niekam tikusi dar niekur neatskleista :

Sutrupinau stikline rankom I sukes,
Suzeide mane, labiau kitus….
Pamaciau sirdgela kazkieno akyse.
Skausmas perejo per visa kuna,
Ir ateme viska kas brangu….

Man jau ateina paskutintoji valanda,
Labai laukiama, bet vis atedama…..
Suzeistas gyvulys vis dar kaukia
Ir nieks jo nesupranta……

Jo akyse daugelis mato vilti, o jis tik mirti.
Jo skausmas greitu laiku viena zmogu I kapus nuvarys.
Issilaizes zaizdas jis toliau visus ish proto varys,
Bet tokia jau lemtis, ji tik mirtis nuramins…..


Ir depresijai:

Kaip pirma kart pamaciau tave,
Buvau neviltyje.
Kaip pirma kart praradau tave,
Buvau pakilme.
Kai pirma kart apsigyvenai manyje
Ash miriau!
Kaip susigyvenau su tavim
Ash mirstu is leto…

o man tavo kūryba suprantama

TasPats ir prakeiktasis tas pats asmuo. Tik dabar galiu tai drasiai teigt nieko nebijodamas...


Matau jas ir tik matyt jas galesiu,
Zinau kad nei viena nebus salia…..
Pokyciai, pastangos per niek!
Viskas jau dabar nesvarbu….
Kam to reikejo?
Mintyse tik kupinas stikliukas,
Esu kaip tas skystis, kuri slegia grudintas stiklas…
Ash nuodas kuris tik ir slegia viska ir naikina kas grazu.
Nesvarbu, senai sunaikinau kas manyje grazu,
Ir vis dar negailestingai naikinu!
Kas suteiks man vilti po velniu…..
Kodel niekad negaliu turet to kas man sirdies gilumoje brangu?
Tiek to ash tai toliau naikinu….




Tavo akyse maciau ash vilti,
Suledejusi sirdis trumpam buvo pradejusi karstai plakti.
Bet tai buvo tik akimirka negailestingoj laiko tekmej.
Paskutintas prsilietimas tavo ranku, vis dar telydi mane.
Atrodo kad laikas tarsi sutojas, ir ta akimirka tesesi amzinai.
Na ir kvaila, praejus tiek metu daug ash vis dar jauciu kazka .
Paskutinas spindulelis tamsoje jau po truputi gesta….
Padetas taskas sakinyje rasalu, jau istrintas…
Prisiminimai po truputi vis blesta, blesta ir tavo veidas.
Tavo rankos jau saltos,
O paskutinto tavo prisilietimo zymes, jau bilijona kartu buvo nuplautos…..
Gaila kad dar smegenys nelaisvos…..

Isauso nuostabus rytas, sustojes tamsoj laikas pradejo su pagreiciu slinkt. Atrodo vakar buvo kritinis momentas, bet stai jau rytas jis nuostabus! Naujas ir neregetas iki siol. Viskas pasikeite: saule nusviete horizonta savo spinduliais, pauksciai pradziugino gamta savo ciulbejimu, iskritus rasa atnese dziaugsma kas vaiksciojo basomis po ja…..
Kazkur pasaulyje klajoja zmogus, vienas ir pasimetes. Jis vaikscioja keliu, ant kurio pilna stiklo sukiu, kojos nusetos zaizdu ir randu, bet jis vis aina tuo keliu…. Mintyse pilna jo veiksmu , nerealiu ir neapciuopemu. ….

Zmones yra chamelionai tikraja to zodzio prasme, kaip jiems ko reikia pries tave jie pasirodo visame grazume, kaip reik tau ko nors ish ju visiskai nublanksta.....

Kiekvienam zingsnyje ash jieskau jos graziu akiu
Deja surasti ju jau negaliu...
Prarades ja senai esu ir man labai skaudu.
Sirdis pasruvusi krauju, be jos gyventi negaliu.
Prabego metai keturi kaip vienas ash esu,
Bet gyvenu tuom kaip buvome kartu.
Zinau daugiau nerasiu niekad tu graziu akiu,
Pats kaltas esu, bet tai jau nesvarbu...

Zvelgiu i toli,
Ten toli manes nera!.
Ten nera nei trupinelio skausmo,
Tik ryski sviesa....

oho...kokie turtai....

Prakeiktasis rašė:Zvelgiu i toli,
Ten toli manes nera!.
Ten nera nei trupinelio skausmo,
Tik ryski sviesa....

Aciu Aciu :jap , cia siaip is seno gyvenimo etapo. Dabar nesuregsciau nieko panasaus . Nera isgyvenimu ir pajutimo skausmo