nedepresuok.lt

Laikas

Dužta laikas mano rankose,
skęsta skausmo upėse,
temsta dangaus šviesoje,
pranyksta tolumoje
negrižta pas mane.

Laikas toks trapus
kaip stiklas.
Žėri vaiko akyse,
atgimsta atmintyje.

Senka, senka noras
lieka akimirka, trumpa,
bet laiminga.
Laiko dalis, maža šukė.
Krentanti šukė žemyn,
dužtanti šukė.

Mano rankos suteptos laiko,
o veidai paženklinti jo.
Kūnas - vergas,
o mintis - laisva ir lengva...

gražu...artima kažkuo...

Ačiū

čia kitas eiliukas


Aš vis grežiuos atgal
ir vėl sustoju šalikelej, kurioj seniai buvau.
Aš vis taip nuobodžiai kartoju
klaidas, kurias visa širdim smerkiau.

Kas pasakys, koks ilgas mano kelias.
Kas palaikys , jei bus labai sunku.
Lietus slidus po mano kojom,
o prieš akis beprotiškas dangus.

Ačiū

čia kitas eiliukas


Aš vis grežiuos atgal
ir vėl sustoju šalikelej, kurioj seniai buvau.
Aš vis taip nuobodžiai kartoju
klaidas, kurias visa širdim smerkiau.

Kas pasakys, koks ilgas mano kelias.
Kas palaikys , jei bus labai sunku.
Lietus slidus po mano kojom,
o prieš akis beprotiškas dangus.

Krenta tavo tyra ašara
į upę, gilią lyg dangus...
Krenta tavo meilė,
sapnuota ir ilgesy šaukta, kviesta: palauk.

Oi kaip nustebau tave pamačius šitam forume =) gražūs eilėraščiai

Ir vėl man patiko... taip kabina, tarsi mano mintis skaitytum...

Juokas pro ašaras,
žaismas lietaus.
Juokas pro ašaras
tavęs neapgaus.

Bėgsiu aš tyliai
stiklo keliu,
kad tik miegotum,
saldžių sapnų!

Vėjas nurimęs
glostys tave.
Saulė auksinė
šildys sapne.

Nieko nereikia ir
nereikės
vasaros rytą,
žiemos gruode.

Suksis pasaulis,
keisis diena.
Juokas pro ašaras
džiugins tave.