nedepresuok.lt

Dangus apsitraukė skraiste pilka - apsiniaukė.
Širdin pasibeldė užmirštas laikas - ruduo.
Prie tako vingiuoto apžėlusio jis kažko laukė
Tylus, susimastęs, vienišas, pilkas akmuo...

Klupėjo jis šąldamas, galvą nuleidęs tylėjo
Ir klykė nebyliai norėdamas mirti, deja...
Niekada niekas jo nemylėjo ir nepastebėjo,
O mirtis tolima, per sunki jam skirtoji dalia.

Slinko dienos ir naktys, o širdis plakti vis nesiliovė.
Aukso anklode žemę užklojo jau kitas ruduo...
Šaltas su karšta širdimi prie tako rymojo
Tylus, susimastęs, vienišas, pilkas akmuo...


(dvylikos metu senumo, vienas iš jų... banalus)

jeigu kam patiks (kuo as labai abejoju) parasysiu daugiau is savo liudnos vaikystes minciu...

Tikrai nebanalus, pagal metus tai labai brandus ir gilus, mano manymu. Jei tau neigiamu prisiminu nesukels tai rasyk

Kai pažvelgęs į dangų naktį vasaros tyliai
Nerasi pažįstamos širdžiai žvaigždės,
Sugniaužęs kumščius atsikvėpki nebyliai-
Galbūt dar viena artima patekės...

Kai obelys rytmetį skleis žiedų kvapą,
O vienas, gražiausias, deja, nekvepės...
Tu saują švelnumo padėki ant kapo-
Gal sodai kiti tau širdy sužydės...

Vis tiek pas tave aš ateisiu, kas vakarą,
Vis tiek man artumo tavo reikės.
Nebijau aš išeiti į rojų, ar pragarą...
Tik bijau, kad išeisiu iš tavo širdies.

Aš bijau nežinoti, kur tu, kaip tau sekasi,
Ką veiki ir ar meilė dar tavo stipri...
Prižadėk, kad žiurėsi į dangų, kas vakarą
Ir galbūt susitiks mūsų sielos nakty.

O taip dar norėtųsi išgirst tavo balsą,
Apkabinti ir stipriai priglausti, deja...
Mintis paskutinė į gyvenimą veržiasi:
''Prižadėki, maldauju, kad atminsi mane...''

Nežinau kodėl , bet man patiko

Man irgi patiko, netgi labai. Tam tikros jo vietos sužavėjo tikrai.

Gražu, tikrai

faina, suvirpina stygas.....

Vaaau O aš dar maniau kad nemėgstu poezijos tokios eilės net man pramušė

viskas labai jautru, akivaizdu, kad zmogus stebinti pasauli ir gilinasi i ji.

lb grazu

gražu ir jautru

Dukryte mano, ar žinai, koks nuostabus pasaulis?
Kažkur toli už horizonto neatrasta sala...
Nei blogio, nei kančių nėra ten. Tiktai beribė meilė,
Kuri nepasitraukia, kuri nemiršta niekada...

Dukryte mano, gyvenimas gražus, tačiau, deja, tik vienas.
Ir džiaugtis reikia kiekviena, vienintele diena.
Žvaigždės giedrą naktį, laukinių gėlių pievos...
Kiekviena akimirka negrįžtanti, viena...

Dukryte mano, ar žinai, net ir gražiausios gėlės rudenį nuvysta,
O vasaros spalvas pakeičia niūri rudens pilka...
Ir ne visi paukšteliai pavasarį sugrįžta...
Tačiau beribė mano meilė Tau - ji amžina.






netycia atradau stalciuje, pagalvojau ideti. tai turejo buti atsisveikinimo laiskas...

o ne.. :x kad atsisveikinimo laiskas tai negerai.. :x
bet zodziai laaabai grazus,rasyk ir toliau

enya man labai patiko eilerastukas =)