nedepresuok.lt

Ar jums nebūna taip, kad kažką sukūrę, pamanote, kad tai jau kažkur skaityta/matyta/girdėta ir pan? Man pastoviai taip.

būna kartais...nes aišku,mintį kurti pagauni,o kad išdestyt tai pasinaudoji galbūt iš atminties keliais fragmentais...o šiaip,kai persiskaitai daug visokios kurybos,tai paskui nesigaudai,ar tai pasamonej pasilike prisiminimai,ar Tavo paties žodžiai

buna, tik tuo atveju, jeigu sukuri, ta pati, kas jau yra sukurta kadaise, o po to tu prisimeni kas ten per kurinys buwo

Aha, pasitaiko, kad parašau sakinį, kurį buvau jau anksčiau pavartojusi. Arba kad stilius truputį primena kokio mėgstamo rašytojo stilių.

nea nebuna nes visiskai to paties padaryt neimanoma...o inspiracijos tai jau kas kita..

bet man buna kad ateina momentai ir viskas ka kuru atrodo slykstu, netobula...ziuret negaliu...

manau, visiems taip pasitaiko

na, mūsų pasamonė siurbia viską iš aplinkos ir mūsų darbuose atsispingi dalis kažkokio jau girdėto ar matyto konteksto, juk žmones jungia kolektyvinė sąmonė, tas pats juk su žmonių kultūros mitais, tradicijomis ir simbolika

parijas rašė:Ar jums nebūna taip, kad kažką sukūrę, pamanote, kad tai jau kažkur skaityta/matyta/girdėta ir pan? Man pastoviai taip.

aš tai mėgstu skaityti dainų tekstus, tai būna kad iš jų skolinių pasitaiko mano eilutėse...

Taip, dažnai man irgi rodosi, kad kopijuoju kažką skaityto, arba patį save. Man dar kartais baisu, kad pritrūks metaforų ir įvaizdžių, kad greitai juos išsemsiu. Kartais net gaila - į galvą šovė kokia faina metafora, panadoju ją, o eilėraštis vidutiniškas labai jau gaunasi... Bet tai antrą kartą jau jos naudoti kaip ir neišeina.

man dažnokai taip būna - pagaminu ką nors (kuriu papuošalus), o paskui kažkur atrandu "savo" darbą, kartais net identišką. Gal taip yra todėl, kad mano stilius labai minimalistinis, tai ne ką ir prigalvosi. Be to, juk visi matyti dalykai nusėda pasąmonėj ir išlenda kada reikia. Tai aš labai dėl to nesijaudinu - jei galutinis rezultatas geras, tada viskas ok

O as kurybos procese atrandu kokia technologija, arba gudrybe ir veliau paaiskeja, kad tas mano ''atradimas'' yra jau seniai atrastas bei kur kas tobulesnis...

dazni deja-vu kuryboje - neprofesionalumo (ne blogaja prasme) ar tiesiog megejiskumo bruozas. visokiais budais fiksuoant savaja kuryba, pasamone 'pameta' tai, kas kazkada buvo girdeta/skaityta etc. Tai galima pateikti ir labiau profesionaliai, kaip stilizacija. o tai jau idomiau

Nelabai susiduriu su tokiu reiškiniu. Gal tik retkarčiais atrandu kažkokią reflekciją.