nedepresuok.lt

***

Tyla.
Bet ne ta, kuri priverčia virpėti.
Ne ta, kuri kužda stebuklingą melodiją,
Ir priverčia kūnus ritmingai judėti.
Ši tyla kitokia.
Joje nėra melo ir pavydo,
Džiaugsmo ir laimės.
Tik pyktis, tuštybė ir panieka.
Tai – mano tyla.

***

Sudegintos mintys, svajonės, darbai.
Nes ji to norėjo, jei bus gerai.
Rytojaus nelauks, nes keltis sunku.
Užmigs, nepabus, pabėgt per vėlu.

***

Apkamšyta žalių samanų,
Sumaišyta su žemėm ir vėju.
Ji tetrokšta išsaugot rytojų.
Neatmerkia akių ir rankos nusvirę.
Laukia dienos pabaigos,
O iš ryto nepajėgia keltis,
Nes jei toks pasaulis gražesnis.
Be spalvų ir dirbtinių jausmų.

***

Atsigręži atgal,
Aplinkui tuščia.
Veidų netgi šešėlių trūksta.
Iškarto supranti –
Žmogau ,tu, nieko neturi.
Kas buvo kažkada branginta ir mylėta,
Seniai jau dingę.
Ir tik gilioj senatvėj atsidusti tu gali.
Kai tyliai supranti,
O ir nereikia nieko.

egzotika rašė:


Atsigręži atgal,
Aplinkui tuščia.
Veidų netgi šešėlių trūksta.
Iškarto supranti –
Žmogau ,tu, nieko neturi.
Kas buvo kažkada branginta ir mylėta,
Seniai jau dingę.
Ir tik gilioj senatvėj atsidusti tu gali.
Kai tyliai supranti,
O ir nereikia nieko.

šitas man labai patiko

the ending rašė:

egzotika rašė:


Atsigręži atgal,
Aplinkui tuščia.
Veidų netgi šešėlių trūksta.
Iškarto supranti –
Žmogau ,tu, nieko neturi.
Kas buvo kažkada branginta ir mylėta,
Seniai jau dingę.
Ir tik gilioj senatvėj atsidusti tu gali.
Kai tyliai supranti,
O ir nereikia nieko.

šitas man labai patiko

labai smagu, kad kažkam patiko =)

***
Aš prakeiksmas, kurio nebegali atšaukti,
Gilus prisiminimas, tavo viduje.
Aš nebereikalingas tavo skausmas,
Kentėk, jei nori dar geriau pažint mane.

Aš randas, kuris nepuošia tavo veido,
Nedidelis, bet amžinas deja.
Aš ašaros, kurios supjausto tavo žandus,
Tylėk, nors nori kaukt dūšia.

Aš tavo pyktis, išlietas vakare,
Kai akys nekalba tamsos dėka.
Aš tavo siela, kurią seniai nupirko velnias,
Nebėk, tai praeities klaida.

dieve,kaip gražu...5 kartą skaitau jau.....
labai patiko....
puikiai rašai,gal daugiau eiliu ikelk?

the ending rašė:dieve,kaip gražu...5 kartą skaitau jau.....
labai patiko....
puikiai rašai,gal daugiau eiliu ikelk?

tu nežinai, kaip man smagu, kad tau patiko, ir kad visa šita rašliava skaitoma :jap

daug laiko nerašiau, o dabar kartais vis užplaukia naktį kokia mintis, įkeldinėsiu kai turėsiu, kažka nauja ir prisiversiu perrašyt į pc, jei tik bus norinčių skaityt, mano šitas nesamones, nepavadinčiau to puikiu rašymu

***

Pražūty, juodo veido atspindy,
Aš matau tave tolstantį rūke.

Nežinau ar grįši, nors nebesvarbu,
Gal man vėl ateis ramybė tavo dingimu.

Viskas, pabaiga aklina tamsa,
Nieko nebebus aš jau nebe ta...

man keista,kad nieks daugiau neparaše,kad gražu
o iš senų eileraščių?ikelk senesnius?

the ending rašė:man keista,kad nieks daugiau neparaše,kad gražu
o iš senų eileraščių?ikelk senesnius?

tai va, kad visiem, išskyrus tave, negražu senesni, vaikiški labai ir tai ten tik turiu kelis, kur knygutėse vaikų poezijos išleista, nes nerandu kažkaip kur tie seni eilėraščiai dingę

na,bent man gražu.....šis bei tas
tai lauksiu nauju tada

* * *
Degantis sniegas užtvindo akis,
Ten tolumoj nuskęsta viltis.
Laiko žudikai galanda dantis,
-Eina auka! – šnabžda jie vis.

Voratinklį rezga ir gaudo žuvis,
Laukia kol kas netikėtai nukris.
Nešvarios jų saujos pakis,
Kai dar vieną grobį į nebūtį vis.

grazu ir man... rasiau ir as kadais... matyt depresija baigesi, ikvepimas - kartu su ja ) kaip ten sako? laimingieji visi vienodai laimingi, tik nelaimingas kiekvienas savaip.. ir muza sparneliu per nosi bruksteli matyt tik tada, kai skauda:) kai neskauda, esu tik vidutinybe, kuri kaip tukstanciai kitu "nesuka galvos"... ech... rasyk, nepamesk saves..

Orchid rašė:grazu ir man... rasiau ir as kadais... matyt depresija baigesi, ikvepimas - kartu su ja ) kaip ten sako? laimingieji visi vienodai laimingi, tik nelaimingas kiekvienas savaip.. ir muza sparneliu per nosi bruksteli matyt tik tada, kai skauda:) kai neskauda, esu tik vidutinybe, kuri kaip tukstanciai kitu "nesuka galvos"... ech... rasyk, nepamesk saves..

rašiau aš ir tada kai nebuvo jokių depresijų tik tada buvo viskas be jausmų ir vaikiška

* * *

Jie žvelgia iš aukšto, o vaikšto dangum.
Dėl jų tau gyvenimas virto melu,
Nes pasakas sekę nemoka gailėt,
Apakę jų širdys negali padėt.

Taip, tie, kurie minta tavuoju skausmu,
Neplauna nei rankų, nei savo delnų.
Sapnuos apgyvendinę stato pilis,
Bet neilgai trukus parodo tikrąsias akis.

Jų net ir šešėliai aptekę purvu,
Kuris pagamintas iš tavo pralietų kančių.
Tai jie vienadieniai tavo draugai,
Visų išvadinti pikčiausiais dievais.

***

Bėga.
Tik retkarčiais sustodamas apsidairyti.
Žvelgia.
Į kasdienybės vargą.
Skuba.
Nors žino neištrūks.
Prisipažįsta.
Išėjimo nėra, durys užkaltos.
Kenčia.
Teks viską pradėti iš naujo.