Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Akiro
#206005 Kažkas, ką rašau jau beveik septynerius metus, tačiau dauguma čia publikuojamų tekstų bus pastarųjų metų ar dvejų. Kartais net atrodo, kad aš iš tiesų nesu tokia depresuota, kaip pasirodo paskaitinėjus mano darbus, tačiau čia, matyt, yra tas talento trūkumas, kai sugebu kristalizuoti visą neigiamą energiją, tačiau nesuvaldau pozityvo.

Pavasariais kvepia


nemiga -
ji užmerktom akim
kankina

taip nenoriu
nenoriu nenoriu
praleist
momento kuomet
delnų gijom
pereina -

atskiriu rankas
ketindama ploti -
naktį spektaklis buvo
nepervertinamas

labiausiai į gyvenimo
lyg pretenzinga stiklo
šu
kė
įsirėžė

nakty mes senstam


mačiau, kaip pabudęs,
už debesies, kur susitikom,
sudėjo delnus maldai



Laimingieji: už vartų



mano pasąmonės
baltosios naktys –
neįpareigoja miegoti
net snūduriuoti
palaimingai panirus
stagnacijon

pešas, trankos,
rauna(si) plaukus
galvos ir plaučių demonai

varžosi,
kas išgalabys daugiau
susenusios sielos
daigų

nuo pat plaukų galiukų


naktim sėdžiu rūsy
atgailaudama prie mėnulį


Maža pavadinimų, žodžių


gyvenimą
it piliules
turėtume ryti
be vandens

narkomanai, lunatikai,
trumparegiai piligrimai
nepakankamai švarūs
Aqua dievui

ir tie, gyvenimu pateptieji,
kankina savus vidinius
demonus

besapnėmis nesiilsinčiomis
akimis
pamaldžiai gainiodami
dievų atvaizdus
greitkeliais nušvitusiu dangumi

- - -
amen



P.S. Gražaus ir ramaus Jums visiems vakaro (:
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#206007 Gražūs eiliukai, man patiko. =)