Moderatorius: Astro-Meška

Parašėbarfuss
#213556 pasenau
turbūt taip
kaip pasensta prisiminimai
odai nusidiriant nuo
tviskančių kiaurymių
ir kačių balsai
it cigarečių dūmai mylintis
rodos
pasenau lyg koks tipinis tipas
taip tipiškai ir nesigręžiojant
į vaikiškai patemptas lūpas
blakstienomis nulašėjusius nešvarumus
bėgau pasišokčiodamas
sprindis į dangų ir šešios pėdos į žemę
vogčiomis vagiant valkatų šešėlius
kad atvertų duris namuose kur nėra durų kai išėjus
atrodo pasenau
nusirišęs nuo akių rūką
nusikapojęs pirštus ir
palaidojęs greta savęs
prie tavo lūpų
tai kas dar
nenugyventa
Parašėbarfuss
#213557 Į delnus sninga pasaka
Nejaučiu
Tik stebiu lūpų lytėjimą pro sugniaužtų
Kumščių ertmes
Rodos miriau
Nespėjau paslėpti tavo atspindžio po langų grotomis
Išsidaviau
Cezario pjūvis nelauktiesiems
Ir klampesnis už meilę kraujas—
Iš riešų sunkiasi tavo juokas
Tas sielą apkabinantis juokas
Tarsi besisklaidantis prisiminimų kvapas
Ir lyg netyčia
Miriau
Džiugiai vienišas
Užklojęs lūpas pasaka
Kad nebeištartų
myliu
Parašėbarfuss
#213558 Sniego šiugždesys sielos kertelėse;
Štai tu verki,
Priglausdamas apnuogintais žodžiais,
pridėjęs pirštą prie lūpų:
- šš, mylimoji, nutilk –
Sūkuriuojanti žiemos pasaka
Naktinio žibinto pasostėje,
Nuodėmių brūkšnius ir daugtaškius
Tarsi šermukšniais išbarstytus takus iš namų
Į namus
Sulesa išbadėję virsmo maitvanagiai,
Tik efemeriškas lūpų virptelėjimas trečiąjį sykį išsižadant;
Tarp užmaršties ir rytoj
Delnai sklidini balkšvo laiko smėlio:
Tūkstantis smilčių užmaršties smegduobėms,
Prisiminimų kabliataškiams pūgos užantyje.
Ir štai tu verki:
Lūžtančio ledo poezijoj
Už pravirų langinių pakvimpa nusidriekęs
atgimimo dangus
Parašėbarfuss
#213559 na čia pradžiai (;
Vartotojo avataras
Parašė aviete
#213567 Oho kiek daug minciu tu turi .
ParašėKatastrofa
#213568 Labai modernistiska, kaip pati sakei ir grazu :)
Parašėbarfuss
#213571 Nakties siūbavimas prie senstelėjusių sielos krantų
Tokios tos slenksčių dulkės –
Ant tavojo šerkšno pelenais užsnūstančios
Neišeik, ne, dar ne
Toks tas tylėjimas atsisveikinant –
Nemokšiškai tirštuose potepiuose įkalintas
Ne sudie – tik myliu
Atvirai ir nesivaržydamas, kaip juoku springstantis vaikas
Kaip prieš tūkstančius metų mylėjau nespėjęs užgimti - - -
Tėviškai sūrus bučinys į vėstančią kaktą
Tarsi palaiminimas žengiant prie ešafoto - -
Rodos, visa, kas liko –
Sauja smėlio į vandenyną po kojomis
--
o pavasari, nupaišyki mylimą ant mano delnų
nupaišyki save
kol dar nenurimo naktis
kol dar nepražydo obelys ant mano kapo
Parašėbarfuss
#213572 Merci ( ;
ParašėKatastrofa
#213588 Boku :) Ar kaip ten..
Parašėbarfuss
#213594 beaucoup (kas reiškia daug) dažniausiai vartojamas su merci, kas reiškia labai ačiū mūsų kalboj. O prancūziškai prašom būtų s'il vous plaît (;
ParašėKatastrofa
#213605 Mmmmmmmmmmmm.............. Dievinu prancuzu kalba :) Noreciau kada nors jos ismokti :)
Parašėbarfuss
#213609 patikėk, aš irgi, išmokt jau nebesitikiu, bet žavėjausi visada, nes nuostabi kalba. (;
Parašėbarfuss
#213888 sielos lašėjimas prieblandoj
glostai išdegusiais žodžiais
neberasdamas kuo prisidengti
tokioj purpurinėj ramumoj
nuogas nepaisant batų
nusišypsai amžinybei užmigęs
ir darosi taip vaikiškai vaikiškai
liūdna
klampus užsimiršimas lūpoms virpant
rodos pavasarėja rudeniui bręstant
iš akių byrėte byra kaštonai
į darganose besikalančią žolę
mirtis neužgimus
prieblandoj tvinstant upėms iš sielos dumblo
tik basose kojose nepalikdamas pėdsakų
gimsta pavasaris
vėl pavasarėja
rodos tik pavasarėja