nedepresuok.lt

Sudegusi siela,mana jau senai,
Sugriuvęs dangus ir savi angelai,
Išnyko gėlės ir meilė klaiki...
Beliko dangus ir mirtis atkakli.

Kai srūva kraujas iš venų lėtai,
Kai krinta į žemę kūnas lengvai,
Išpildo svajonę skausmą prarast,
Regėti ramybe ir laime atrast.

Nugrimzdo svajonės į jūrą senai,
Sudužo paveikslai,laukti atvaizdai,
Suglumusi siela verkia krauju,
Beliko GYVENT,kad ir kaip man sunku!

Butent, gyvenk, kad ir kaip tau sunku Stenkis nugaleti tuos sunkumus

paskuntine eilute geriausia.

Man labai patiko,o ypač paskutinė eilutė.

Dėkui. Mums visiems,beliko gyventi,kad ir kaip sunku

Butent.

Laukiu ir dieną ir nakti,
Bet viskas aplinkui tas pats.
Laukiu kai lyja ir salta.
Nors dreba nuo salcio galva.
Laukiu kai karsta ir giedra
Kai kunas dziusta lyg dykuma.
Laukiu,kai nera ko laukti,
Bent sieloj netokia tustuma...

Juodas nagu lakas,
Juodi plaukai.
Akys gilios,
O sirdyje randai...

Prieš paskutinis labai geras beveik apie mane

Aciu, ;-) o ka randai butent, kas tiktu tau? :-)

Nors ir tas pats ,bet vis kažko lauki. Nors ir nezinai ko lauki. Bent sieloj ne tokia tuštuma kažkas panašaus

Laukimas panašiai gal kaip tikejimas, suteikia stiprybes, duoda bent kažkokia vilti. Vieni tiki, o kiti laukia :-)

Man viltis - laukimas susijęs su svajonę, kuri vienaip ar kitaip išsipildo