Kovos su depresija klubas

- 2011 06 06, 23:10 #227037 "Saulės ir smėlio santuokos evoliucija."


Aš vis dar ten, kur palikai stovėti,
likau ten pat ir stengiuos pajudėti.
Kaktomuša susiduriu su vienatve nežadančia išeiti,
ji nė trupučio nesistengia pakrutėti.
Aš vis dar ten guliu, kur tu kadais gulėjai,
likau ten pat, tik tu į kojas dėjai;
kaktomuša susiduriu su ilgesiu, kurį nešioja vėjai,
kurio nesugeba nunešt toliau, palieka man jį, vėlei.
Aš vis dar ten žvelgiu, kur tu kadais žiūrėjai,
žiūriu toliau, nei tada įsivaizduot galėjai;
kaktomuša susiduriu su smėlio lavina, įpuolusia taip staigiai
ir vėl sustoju ten, kur tu kadais stovėjai.

Tu vis dar ten, kur pradedu kvėpuoti.
ir vis dar ten, kur, aš manau, kad moku jausti.
Dabar turbūt mažiau manęs tavy galėjo likti,
nes visad atsiras kas gali iš tavęs mane ištrinti.



***



Gilyn
tarp purvinų miesto plytų,
nešluotų gatvių,
sujauktos tylos.
Į nešvarius patalus,
nesutvarkytas mintis,
pamestas svajones
ir ramybės neduodantį nerimą.
Iš nešvitrintų dienų,
neišsipildžiusių vilčių;
iš žiemos rytą kylančios saulės,
nenusileidusios tavo likimui.
Tolyn
į melu pagrįstas knygas,
sudaužytas vazas, kupinas laukimo;
į šulinius, kurių dugne visuomet matydavai ateitį
ir kosmosą, žadantį kvepiantį rytojų.
Vietoje
sustingsti ir galvoji
ar verta keliauti
ten, kur esi dabar.
Taip ir lieki stovėti.
Nejudi, sustingsti.
Ir tik tam, kad stebėtum praeivius,
pilkais, kasdieninės rutinos nudažytais kūnais.
Jei tik jie žinotų kur jie eina.
Jei bent kartą, pro ne kartą pro juos prabėgusį laiką, pagalvotų.
Didelė dalis tų žmonių,
judančių pro tave,
sustotų,
liktų stovėti,
sustingtų.
Palaikytų tau kompaniją,
leistų liūdėti.
Išmok(y)tų gyventi.



Kita dalis bijo.



***



Radau sąsiuvinį su šiais, kadaise rašytais .. Pamaniau, įkelsiu ..

Now I lay me down to sleep,
I pray the Lord my soul to keep,
If I die before I wake,
I pray the Lord my soul to take.