- 2011 12 19, 17:04
#241468
Sveiki. Noriu pasidalinti savo kūryba. 
Mano eilės dažniausiai turi perkeltiną prasmę, todėl siūlyčiau žvelgti giliau, jeigu suprasit... Mane suprasti gali būti sunkoka, tai atsiprašau...
Sesele, prisikelk kaip upių vėjas
Žemė, kaip debesys, naktim nulijus,
Stirnoms primena apie nukapotas kojas,
Kurias verkei, kaip sesė verkia sesės vėliai,
Nors ši pelėdų apsuptam kapelį miega.
Jos rankos, kaip šilkinis sniegas -
Švelnios, šaltos, bet pakilti – nepakyla.
Nors norėtum mirti, kai tik miegas,
Sesuo tavęs neapkabina.
Gal todėl, kad ji karstely ilsis?
O gal sesė vargdienėlė buvus -
Visą naktį sielas virkdė,
O dabar pavargus gulis.
Bet sesele, prisikelk kaip upių vėjas!
Vėl ir vėl, kurį aš atrandu.
Tavo rankas, šilku nusėtas
Brolis neša link kapų…
----
Kariai užmigo manyje vilkais kaulėtais
Dieve, saugok mano sielą.
Mums liūdna, kai mes gimstame po vieną.
Sudegink ir prikelk iš naujo
Pelenuotą mano kūną. Kraują.
Ar tai debesys, nešini koriais medaus,
Ar bitės, sparnuose su dvasių gijom,
Spjauna man į veidą velnio sėtą?
Kas už kūną suodiną kariaus?
Kas už sielą purvinu nusėtą?
Kariai užmigo manyje vilkais kaulėtais.
Mano eilės dažniausiai turi perkeltiną prasmę, todėl siūlyčiau žvelgti giliau, jeigu suprasit... Mane suprasti gali būti sunkoka, tai atsiprašau...
Sesele, prisikelk kaip upių vėjas
Žemė, kaip debesys, naktim nulijus,
Stirnoms primena apie nukapotas kojas,
Kurias verkei, kaip sesė verkia sesės vėliai,
Nors ši pelėdų apsuptam kapelį miega.
Jos rankos, kaip šilkinis sniegas -
Švelnios, šaltos, bet pakilti – nepakyla.
Nors norėtum mirti, kai tik miegas,
Sesuo tavęs neapkabina.
Gal todėl, kad ji karstely ilsis?
O gal sesė vargdienėlė buvus -
Visą naktį sielas virkdė,
O dabar pavargus gulis.
Bet sesele, prisikelk kaip upių vėjas!
Vėl ir vėl, kurį aš atrandu.
Tavo rankas, šilku nusėtas
Brolis neša link kapų…
----
Kariai užmigo manyje vilkais kaulėtais
Dieve, saugok mano sielą.
Mums liūdna, kai mes gimstame po vieną.
Sudegink ir prikelk iš naujo
Pelenuotą mano kūną. Kraują.
Ar tai debesys, nešini koriais medaus,
Ar bitės, sparnuose su dvasių gijom,
Spjauna man į veidą velnio sėtą?
Kas už kūną suodiną kariaus?
Kas už sielą purvinu nusėtą?
Kariai užmigo manyje vilkais kaulėtais.