nedepresuok.lt

Nusprendžiau išsikraustyt iš enigmos temos ir susikurt savo =)

Vaiduoklių mieste besibaigiantis badmetis
sausras išverkiančios klipatų armijos
oda šiurpsta nuo saulės laidų
ir laidininkų
tavo minčių labirintuose su aklais minotaurais
leisk paklysti įklimpti rudens molyje
apsivyti rankomis ir lūpomis nelyg
Ofelijai vandens tėkmęs
leisti kvėpsnių pūkus pavėjui
šmėklos trupina atvaizdus prisiminimų adatėlėmis
ir sminga drioksteli lūžtančios plunksnos
tik meldžiu vienmarškinėmis lūpomis
išliesk paliedamas

38 sekundės šnabždesio vandenyne;
akių varvekliais pragiedruliais šniokščia rauda,
nė nestabtelėdama
tik atplukdydama - koketiškai mirktelėjus -
gyvenimą, su cukrumi paserviruotą:
sultingą it kirmėlių suvarpytą braškę.
aiman:
klykčioja juodvarnių ir kikilių lūpos
(šiukštu ne snapai),
aiman, - tarsteli,
tik karstui dungstelėjus -
amen.

iš mano? :O

iš "mano depresiškų spalvų mintys", ten kaip mačiau tavo sukurta tema, nors reiškiasi ten visi, bet nusprendžiau pati pasireikšt atskirai. :lakstau

klūpant būties blakstienų užuovėjoj
tavo akys lyg konclagerio veidas
su gyslose virpančiais prisiminimų tirščiais
ir iš urvų išplėštais vokais
smėlio kojinėmis
familiariai tipenančiais per odą
niekas nesikeičia
žėrintys kabliataškiai saujoje
ražienose šniurkšinti vaikystė
krūpčioja
ir šypteli gorgonos žvilgsnio palytėta
ir tik supasi supasi
ant Viešpaties barzdos
ir aš
nebetariu aiman
tik sukuždu
jog myliu.

labai idomi kuryba. ne karta perskaiciau -
patiko!

intentions, ačiū =) :jap

.... =) kam tie žodžiai.

proza, rašyta vasaros gale (rašyta religinio pobūdžio radijo laidai "Laiko dvasia". Kam įdomu, įsijunkit šeštadienių rytais Pulsą - išgirsit mane =) ). Nors ir ruduo, tačiau dar ne toks vėlyvas, kad užmirštume vasarą :lakstau


Gilus kvėpsnis į ištroškusius plaučius. Taip, tai jie – paskutiniai vasaros kvapai, oras, vasaros dulkės... Norisi sustabdyti laiką ir amžinai likti šioje akimirkoje – saulei rūpestingai įspaudžiant šiltus spindulius į rudenėjantį kūną ir mintis, vėjui švelniai taršant plaukus, klausantis užburiančios žiogų simfonijos... Toje akimirkoje netikėtai suima vaikiškai tyras juokas: kadaise, kai dar buvau mažytė, ūgio sulig lauko smilgomis, išgirdusi žiogų improvizacijas įsivaizduodavau mažyčius žalius besišypsančius padarėlius su miniatiūriniais smuikeliais, atremtais (kaip ir pridera tikriems muzikantams) į pečius. Tuomet norėdavau atimti iš pasakų Alisos stebuklingąjį, mažinantį gėrimą, idant galėčiau pabūti arti šalia mažųjų muzikantų, - taip jie man buvo įdomūs. Keista, tačiau iš stiprių, o kartu ir be galo malonių gamtos gniaužtų neištrūkau iki šiol. Štai ir dabar, gulėdama vešlioje pievoje, bandau sugerti į save vasarą taip, lyg tai būtų paskutinis gaivaus oro gurkšnis šįmet. Nuo prisiminimų ir minčių trumpam atitraukia ant skruosto nutūpęs drugelis. Įstabusis rudens šauklys… Nejučia nusišypsau, tačiau šypesną greitai pakeičia susimąstmo raukšlelės, galvoje šmėstelus minčiai, jog galbūt rudenį šaukia ne margaspalviai drugeliai, išskrendantys paukščiai, krintantys medžių lapai, ne, galbūt mes patys šaukiame rudenį? Juk bene kiekvienas, nejučia dirstelėjęs į kalendorių, mintyse suskaičiuojame dienas, likusias iki rudens. Keista matyti su obuoliais krentančius medžių lapus, tuščius upių krantus, tuščias verandas vakarais, darosi keista pastebėjus, kad net ir mintys darosi rudeniškos… Taip, laikas bėga nesustabdomai. Kaip dieną pakeičia naktis, taip ir ruduo pakeičia vasarą, nė trupučio neatsižvelgdami į mūsų pageidavimus, norus, planus. Tačiau ruduo – nors ir trumpėjančių dienų, krintančių lapų ir lietaus metas – tai ne pasaulio pabaiga. Juk Dievas niekada neduoda nieko tokio, ko žmogus neįstengtų įveikti…

freakymouse rašė: Kam įdomu, įsijunkit šeštadienių rytais Pulsą - išgirsit mane =) ). Taip, laikas bėga nesustabdomai. Kaip dieną pakeičia naktis, taip ir ruduo pakeičia vasarą, nė trupučio neatsižvelgdami į mūsų pageidavimus, norus, planus. Tačiau ruduo – nors ir trumpėjančių dienų, krintančių lapų ir lietaus metas – tai ne pasaulio pabaiga. Juk Dievas niekada neduoda nieko tokio, ko žmogus neįstengtų įveikti…

patinka ,pasistengsiu paklausyti...

Mūzų šokis dulkėse

Paukščių spiečiui šėlstant
Per sukramtytą vamzdį regiu dalelę
Savęs
Uodžiu rankų kvapu samanose skęstančio
Obuolio trakštelėjimą
Lyg rasoje ištirpstančių skląsčių virpėjimą
Žingsnį į kuprotas drakonų kapavietes
Kur tik tavo veidas
Nubraukęs nuo lūpų klausimų dulkes
Kur lyg bitė suleisiu savo geluonį į tavo lūpas mudviem
Mirštant pražys šviesa
Ir kaminkrėčiai vėl šyptels
Juk mylėti tave tai
Traukti adatas iš vos raustelėjusių panagių
Ir nenumaldomai klausti
Ar tai tu praplikęs žilstelėjęs žemės lopinėli
Šiurpini mano kūną sapnuose
Juk mes tik dulkės ant tavo basų kojų
Nenupūsk

kaip ir žadėjau, keliu čia savo referatą tema: "EXPO 2012 Aukštaitija parodos stendo Etno - Spa Lietuva pristatymas". kadangi rašyta rubrikomis, tad po vieną rubriką į vieną post'ą - viskas į vieną gali ir netilpti. Žinoma, nesu įsitikinusi, jog referatas parašytas taip, kaip reikia, bet į jį įdėjau nemažai darbo, tad lauksiu komentarų ir pastabų. =)


„Neriam“ į „Expo“!
Paskutinįjį 2012 – ųjų metų rugsėjo savaitgalį (28 – 30 dienomis) autobusais, dviračiais ar nuosavomis kojomis į Panevėžį plūdo interesantai ir eiliniai piliečiai ne tik iš Aukštaitijos, bet ir iš visos Lietuvos. Ir plūdo ne be priežasties: Panevėžyje jau septynioliktąjį kartą vyko tarptautinė nespecializuota verslo ir pasiekimų paroda „Expo Aukštaitija 2012“, kelerius metus iš eilės rengiama Panevėžio „Cido“ arenoje. Parodoje dalyvavo visų sričių gamybos ir paslaugų įmonės, švietimo ir mokslo įstaigos, ūkininkų ir žemės ūkio produktų perdirbėjai, kaimo turizmo verslo atstovai, etnokultūros ir paveldo puoselėtojai, meno dirbinių kūrėjai ir amatininkai, suvenyrų gamintojai ir prekybininkai. Nors parodos dalyvių atstovaujamos sritys, regis, bene visiškai nesuderinamos, tačiau visų atstovų tikslas buvo vienas – maksimaliai išreklamuoti savo prekę ar paslaugą ir pritraukti kuo daugiau potencialių pirkėjų, pasikliaujant tik savo oratorystės ir komunikacijos gabumais, neapleidžiant charizmos ir šarmo, ir kelių kvadratinių metrų ploteliu, kurio apipavidalinimą ne vienas priėmė kaip iššūkį: kaip sutalpinti maksimumą į minimumą. Neprireikė nė erelio akies, kad ir tūlas pilietis pastebėtų ne tik puikų parodos dalyvių pasiruošimą, tačiau ir esmines klaidas. Žinoma, nuo stendų įvairovės netrukus apraibo akys – gausa ir ryškios spalvos atliko savo paskirtį su kaupu. Be abejo, sunku išskirti kažką unikalaus ir netrivialaus, tačiau vienas stendas ne tik patraukė akį labiau nei kiti – šių metų „Expo Aukštaitija 2012“ parodoje lyderio pozicijas užėmė „Etno - Spa Lietuva“ stendas.

Nepaprastumas paprastume

Regis, stendo erdvė ne ką didesnė nei kitų parodos dalyvių, jokių „rėkiančių“ spalvų, pigių masinančių blizgučių... Tad kuo „Etno – Spa Lietuva“ stendas išsiskyrė iš kitų? Ogi savo neįprastu paprastumu. Pirmiausia į akis krito stendo apipavidalinimas: prie baltų perskiriamųjų sienelių skalbinių segtukais buvo prisegtas žemę šluojantis pilko lino audinys, puikiai derėjęs su tokios pat spalvos lininiais stendo atstovų drabužiais. Stendo spalvos – pastelinės, nerėžiančios akių, kruopščiai suderintos, kuriančios dermės įspūdį. Daugiausia vyravo achromatinės spalvos: pilka lino užuolaida, rūbai. Net ir vienintelės dvi stende panaudotos meninės nuotraukos, kuriose regimi gydomuoju dumblu ir moliu ištepto žmogaus kūno fragmentai, - achromatinių spalvų: daugiausia vyravo juoda, pilka ir šlapio asfalto spalva. Tačiau tamsios achromatinės, iš pažiūros niūrios spalvos anaiptol neatrodė niūriai ar atstumiančiai – atvirkščiai, jas praskaidrino jaukus medinio stalelio rudumas. Visame stende regimas kone tobulas spalvų bei formų niuansas. Tuo tarpu kontrastu, o tuo pačiu ir akcentu tapo kvapni baltų lelijų puokštė, stovinti stendo gilumos centre, tačiau kaip mat patraukianti parodos lankytojo akį. O ir kitos stendo dekoracijos ne ką mažiau patrauklios, natūralios, paimtos tiesiai iš gamtos: pušies šaka, kabančios įvairiausių rūšių vantos... Ant demonstracinio stalelio puikavosi rankų darbo floristiniais motyvais puošti dovanų kuponai, dekoruoti žiedlapiais, džiovintais augalais, gintaru. Žemiškumo, natūralumo, o tuo pačiu ir švelnaus lengvumo įspūdį kūrė ir linijos: užapvalinti stalelio bei dovanų kuponų kampai, banguotos rūbų linijos, švelnus pušies šakos siluetas, lenkta lelijų vazos forma. Ne tik per spalvas, tačiau ir per formų bei linijų išraišką neperduodamas nė menkiausias susierzinimo, grėsmės ar atstūmimo įspūdis. Priešingai – stendas spinduliuoja elegišką, romantišką nuotaiką, skleidžia savotišką trauką. „Nepaprastumas paprastume“ – šitaip apie „Etno – Spa Lietuva“ parengtą stendą atsiliepė ne vienas parodos lankytojas.

Ranka ranką plauna: senovės išmintis ir technologinė sklaida

Ir vis dėlto, kad ir koks etnografinis buvo „Etno – Spa Lietuva“ stendas, neapsieita ir be šiuolaikinių technologijų. Į akis labiausiai krito plazminio televizoriaus ekrane besikeičianti sveikatinimo centro „Etno – Spa Lietuva“ reklama, šiek tiek griovusi natūralumo idilę. Tiesa, pats televizorius buvo pastatytas ant lino staltiesėle uždengto stalo, papuošto gintaro gabalėliais, - ryškus, tačiau neerzinantis senovės ir technologijų kontrastas. Dar viena technologijų apraiška šiame stende – dalijamos reklamos priemonės: skrajutės ir vizitinės. Nebūtų buvę nieko pernelyg stebinančio, jei skrajutės būtų buvusios nedidelės medžio plokštelės su išraižytomis sveikatinimo centro paslaugomis, ar ant žmogaus kūno, padengto dumblu, būtų išvedžiotos siūlomos procedūros. Tačiau pasirinktas patogesnis reklamos sklaidos būdas – popierinės spausdintos spalvotos skrajutės. Be abejo, jos taip pat sudarė niuansą su visu stendu – subtilios nuotraukos, originali tekstūra. Skrajutėse neįkyriai perteikiama glausta informacija apie siūlomas paslaugas, naudojamas medžiagas ir technologijas, o taip pat – kontaktiniai duomenys. Tuo tarpu „Etno – Spa Lietuva“ vizitinė apipavidalinta pasitelkus itin menišką gamtos vaizdą; čia glaustai išvardijamos sveikatinimo centre teikiamos paslaugos ir pateikti išsamūs kontaktiniai duomenys. Interesantai taip pat turėjo puikią progą pasidomėti nešališkais komentarais apie „Etno – Spa Lietuva“ leidinyje „medicina.lt 2012/2013“ – sveikatinimo centro reklama puikuojasi ir šiame žurnale. Šio sveikatinimo centro stende panaudota technologinė sklaida tarsi sukuria niuansą kontraste: nors sandūra tarp senovės išminties ir šiuolaikinių technologijų iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kontrastinga, tačiau tai, kaip meistriškai nuglotninti tos sandūros kampai ir kaip puikiai visa tai apjungta į vieną jaukią ramybės oazę, kokią dermę viena su kitu sudaro etnografija ir šiuolaikiškumas, išties kuria niuanso įspūdį. Akivaizdu, jog posakis „ranka ranką plauna“ išties puikiai apibūdina „Etno – Spa Lietuva“ stendą.