nedepresuok.lt

O žinai, aš mėgstu būti viena,
kai supa sienos aplink vienuma.
Kai tuščio lango veidas nusišypso,
kai norisi vienai išgerti vyno.
Kai niekas nemato manęs,
kai paklausiu atsakius savęs.
Kai žmonės praeina, nežiūri čionai,
kai vaikas prabėgęs pažiūri piktai.
Kai prabyla dangus, šneka kažką
lyg rodos kažkas verkia šalia,
nors čia vienuma..
Kai užsimerkus užmiegu, atsistoju ir kylu skliautu,
atsimerkti nenoriu- man čia gražu.
Čia žmonės nerodo apgaulingų veidų.
Ir visą visatą sukūriau pati,
Noriu pabūti nebylioj nakty.
Kalbėsiu su siela ji man artima.
Ji sako tiesa ir sako: eime.
Bet liksiu čia man čia gražu ir viskas vadinasi vienatvės vardu.
R.M.

Svajonių kambarys:
Sienos- saulės geltonumo spalva.
Sofa ir fotelis- Tau ir Man, jug kartais norisi pabūti ir vienam.
Vieną sieną palikau baltą, nes ten paišysim savo dienas, ryškias, o kartais juodas, bet jos bus MŪSŲ.
Dar ten bus lubos, visi kambariai jas turi,
bet čia jos bus išmargintos žemėlapiu. Ir mes viską ten butinai aplankysim.
Bus ir durys visą laiką atrakintos , ir viena kėdė-Tau, mielas drauge.
Kurio aš visada lauksiu, o jei neateisi visada ilgėsiuosi.
R.M

Tobulumas tobulai nupiešti žmogų
Tobulos akys, tobula laikysena ir tobulos lūpos
Gavosi gražus žmogus.
O kaip nupiešti jausmą? Tobuliausią tyrą tylą
Nepaliečiamą ir jaukią. Be ryškių spalvų, melancholišką ramumą.
Ir taip atrodai tu.
Kai nebėra kūno, kurį galiu apkabinti, ieškau priežasties.
Kaip visi.Kodėl, ką galėjau padaryti ir kodėl taip?
Kažką kaltinti ir smerkti, jau nėra prasmės, mes ne visagaliai ir ne dievai.
Mes išmokom būti, mes išmokom augti, todėl išmokim ir paleist.
Skaudu ir ašaros paliečia mus, už tavo meilę ir nepakartojamą tyrumą
Už buvimą ir akimirkas.
Ir taip atrodai tu.
Mažom porcelianinėm rankom glostei mano galvą.
Niekados nemokėsiu apsakyti to jausmo, lengvas it lašas ir toks galingas, kaip audra.
Tobulas tobulumas.
O pameni, kaip mes išmokom skristi? Reikėjo tik susikibti už rankų ir užsimerkt
Mes išmokom būti paukščiai, laisvi ir nepriklausomi.
Ir taip atrodėm mes.
Taip mes ir liksim, tobulai tobuli
Ne kažkam, tobuli, o tobuli savo sukurtam pasauliui.
Nors nebėra tų rankų ir tavęs.
Likau aš. Ir šiandien būtinai tave aplankysiu, savo tobuliausią draugą..


Tobulas tu ir tobula aš.

Tu trumpam pabėgai iš ten, bet juk amžinybės nėra ir mes greit susitiksim.

Draugui kurio nėbėra žemėje, bet visada liks gyvas mano mintyse.

R.M

macernyte rašė:O žinai, aš mėgstu būti viena,
kai supa sienos aplink vienuma.
Kai tuščio lango veidas nusišypso,
kai norisi vienai išgerti vyno.
Kai niekas nemato manęs,
kai paklausiu atsakius savęs.
Kai žmonės praeina, nežiūri čionai,
kai vaikas prabėgęs pažiūri piktai.
Kai prabyla dangus, šneka kažką
lyg rodos kažkas verkia šalia,
nors čia vienuma..
Kai užsimerkus užmiegu, atsistoju ir kylu skliautu,
atsimerkti nenoriu- man čia gražu.
Čia žmonės nerodo apgaulingų veidų.
Ir visą visatą sukūriau pati,
Noriu pabūti nebylioj nakty.
Kalbėsiu su siela ji man artima.
Ji sako tiesa ir sako: eime.
Bet liksiu čia man čia gražu ir viskas vadinasi vienatvės vardu.
R.M.

Man labai patiko,macernyte.Perskaiciau ir susimasciau...

Kiekvienoje eilutėje, žodyje yra tiesos- mano gyvenimo tiesos. Gal anos dienos nuotaika užrašyta. Bet labai malonu žinoti, kad mano gyvenimo tiesa patiko ir tau.

Šaunuolė

ačiū už gerą žodį, glosto širdį