nedepresuok.lt

Panūdau pasidalinti savo eilėraštukais ir šiaip tiesiog depresyvia kūryba :angel Gal kam patiks


Cukrinis žmogus


Saulėgrąžų puokštė,
O ant jos -
Mažytis auksinis drugelis.

Aš tavo nuotaka
Vestuvine suknele
Akinančiai balta.

Žengiu basomis kojomis -
Pas tave.

Altorius išpuoštas
Dirbtinėm gėlėm,
Kaip ir tu -
Dirbtinis.

Balti balandžiai
Stebi mus
Stiklinėm akim.

Valkatos purvinom sermėgom
Apiberia mus
Ryžiais murzinais.

Kokia aš laiminga,
O tu?

Cukrinis žmogau,
Ištirpai lietuje
Šalia mano basų kojų.

Kalė vieniša


Brendu rudenėjančia pieva
Rūkas
Slinkdamas iš lėto
Vyniojasi it žaltys
Aplink purvinas pėdas
Į viršų -
Paliečia šlaunis

Malonumas užvaldantis sielą
Kūną
Mintis

Dėl Dievo...
Užmerk man akis

Šiąnakt rasa kitokia
Ji ištaiginga
Be proto reikšminga
Pasipūtusi ragana
Kalė vieniša

Šmėklos vaitoja
Į kūną įsliuogia
Padengdamos rūku
Plaučius
Ir vos plakančią širdį

Prigulus ant medžio
Belapio šaknų
Sapnuoju aš mirtį
Ant pirštų galų

Atminties gijos

Raukšlėta melodija
Kvepianti duona,
Šilta
Neseniai iškepta

Iš lėto pleveno
Ir suko sau lizdą
Ant gijų
Trapios atminties.

Prisimenu viską -
Net tobulą viltį
Taip saldžiai užmigusią
Ant mano akių.

Dar pamenu laiką
Tokį lėtą
Nerangų
Kaip kuteno jis nosį
Ir čiaudulį gaudė.



O dabar tik pro šalį
Praeinu
Ir sustoju.

Sustoja ir visas pasaulis.

Aristokratė

Šiąnakt lietus buvo pilkas
Mintys bespalvės
Stingstantys pirštai
Barbeno į langą
Šaukdami mirtį
Gal viltį.

Likimą išraižė
Dugne
Balto puoduko
Meilę nupaišė
Po ja
Aštrų peiliuką
Linijos venų
Mėlynas kraujas
Aristokratė
Ji -
Dūžtanti taurė.

Šukės susminga
Giliai po nagais
Dievas barbena
Po tavo langais.

Mėnesis pavasario rudenio laike


Ką darytum,
Jei sutiktum
Mėnesį pavasario
Rudenio laike?
Ar suspaustų
Šaltą širdį
Žalias pumpuras
Išsprogęs delnuose?
Ką darytum,
Jei lelijos
Baltos,
Daug baltesnės už tave,
Savo skruostais prisiglaustų
Prie mano karsto
Kambario gale?
Ar sudrėktų
Pilkos akys,
Ar sulinktų
Murzini pečiai?
Ar sukluptum
Šalia šalto kūno
Su delnuose išsprogusiais
Pavasariniais pumpurais.

(Gal kiek kvailas šiepas, bet tikrai - ploju, bravo)

DĖkoju

"Įsimylėjau"

Po tūkstantmetį trukusios
Rūščios neapykantos
Šįryt
Auštant
Aš ją pamilau
Brandžiai
Giliai
Be menkiausios abejonės
Įsimylėjau
Beprotiškai
Paaugliškai emocionaliai
Ją...
Savo vienatvę
Šukuodama
Suskilinėjusius peleninius plaukus
Surūdijusiom
Lipniom metalinėm šukom
Jaučiau
Kaip su kiekvienu brūkštelėjimu
JI skverbiasi į mano mintis
Intelektą
Sąmonę
Ir pasąmonę
Raumenis
Kurie it išsigandę triušiai
Mėšlungišgai susitraukia
Vien nuo jos prisilietimo
Kaulus
Kurie
Jei tik tai įmanoma
Dar labiau sustingsta
Išsitiesia
Išbąla
Lyg sniegas
Toks tyras
Baltas
Jog gali pamanyti
Jį esant bemaž nuodėmingu
Pamilau aš ir liūdesį
Tokį tirštą
Neperbrendamą
Dusinantį
Kuomet sukandus žandikaulį
Mėgini jį sulaikyti
Kad neišeitų
Vien tik banalių ašarų pavidalu
Leidžiu jam daug
Daugiau
Nei eilinis žmogus
Galėtų protu suvokti
Leidžiu jam
Perplėšti kūną pusiau
Nudirti odą
Nuo pulsuojančių raumenų
Sukelti skausmą
Nesuvokiamą skausmą
Nepakeliamą
Ir tokį malonų
Taip
Tu teisus
Gyvenimas kartais
Išeina iš proto.

Zvakide rašė: Kalė vieniša


Brendu rudenėjančia pieva
Rūkas
Slinkdamas iš lėto
Vyniojasi it žaltys
Aplink purvinas pėdas
Į viršų -
Paliečia šlaunis

Malonumas užvaldantis sielą
Kūną
Mintis

Dėl Dievo...
Užmerk man akis

Šiąnakt rasa kitokia
Ji ištaiginga
Be proto reikšminga
Pasipūtusi ragana
Kalė vieniša

Šmėklos vaitoja
Į kūną įsliuogia
Padengdamos rūku
Plaučius
Ir vos plakančią širdį

Prigulus ant medžio
Belapio šaknų
Sapnuoju aš mirtį
Ant pirštų galų

Erotiška

nuostabus eilerascie kurk ir toliau

tomex rašė:nuostabus eilerascie kurk ir toliau

Dekui -kuriu

O gal turi kokį atskirą blogą ar puslapį? Gal išspausdinai ką nors?

Caprittarius rašė:O gal turi kokį atskirą blogą ar puslapį? Gal išspausdinai ką nors?

Na ne,viskas pakolkas ant baltų lapų ir kompiuterio ekrano Manau,kad knygos išleidimui reikia labai rimtai dirbti ,o laiko šitam nelabai turiu.Tad tiesiog kartais pasidalinu savo rašliava ir jei ji kam nors sukelia emociją-tai jau didelis pasiekimas ir įvertinimas .

Žmogus be šešėlio

Kur tu eini?
Žmogau be šešėlio
Susiliejęs su tuštuma
Gatvės niūrios
Kogi tu lauki?
Žmogau be ateities
Rankoj gniauždamas laikrodį
Tiksintį atgal
Kodėl tu verki?
Žmogau be širdies
Sūpuodamas skraistėj melsvoj
Besparnį drugelį
Ko tu šypsaisi?
Žmogau neturintis veido
Nusipiešęs raudonu guašu
Lūpas putlias

Ir kam aš rašau?
Neturėdama plunksnos
Ant pajūrio smėlio
Suskilusio gintaro gabalėliu...

Motinos skara

Permatomu žingsneliu ant pirštų galų
Palikusi žvaigždes tirpti ugnies globoje
Ir virsti vašku
Geltonu
Tokiu mirtimi dvelkiančiu
Tikru

Sulindusi į skrynią
Motinos skarų
Ji uodžia laiką
Kuris nepažįsta pats savęs

Religijų kryžiai
Toros
Koranai
Kvėpuoja vienu ritmu
Su pentagrama

Gulėdama kampe
Ištirpusio vaško patale
Linguodama į vieniša violančelės kuriamą taktą
Apsigobia galvą motinos skara