nedepresuok.lt

Zadejau kazkam ir as savo kuryba pademonstruoti....tai va jusu teismuj pateikiu....

Raudonu roziu pataluos...

Tyliai krentant lapams Rugsejo
Vienatves kupina ejai gatve,
Tau niekas niekas nerupejo
Ir geso siela ugnyje...

Tu vaiksciojai, be tikslo vienas
Vienatves kupina gatve...
O as stebedama tave pro langa
Slepiaus raudonu roziu patale

Vardu pasaukt tave norejau
Is gatves tos, liudnos, liudnos....
Tik vardo tavo neispejau
Raudonu roziu pataluos....
Cia tik vienas is nedaugelio kai kuryba buvo irgi savotiska terapija...

Nu neblogai neblogai

Geras. Aš kažkotai įsivaižduoju, kad gera daina išeitų iš šito eilėraščio

Aciu:) Malonu kad palaikot, del dainos nezinau niekada nesusimasciau

Puikios eilės

Aciu

O cia vakar ikvepimas kazkoks eksprontinis uzejo....
Gyvenimas- tai zaidimas,
Tai nuolatine kova,
Beprotiskas atsidavimas ir kancia...

Gyvenimas-tai vertybe,
O gal dovana,
Kuria suteike Dievas
Ir Dvasia sventa?....

Ir kitas...

Jei pasaulis butu baltas
Be jokiu kitu spalvu,
Ir likimas saltas
Neatnestu kitu dovanu...

Neatnestu meiles, dziaugsmo
Ir skaudziu valandu,
Kad patyre skausma
Ismoktume dziaugtis turimu turtu....

Gal ir padrikos mintys, gal paslifuot dar reiktu bet kaip jau sakiau tai eksprontas tiesiog zodziai patys liejosi o as juos uzrasiau

Gerai, kad užrašei. Įgūdis ateina su laiku ir po to jau šlifavimo nereikia. Jei lengvai liejasi eilės, vadinasi turi talentą

Ir

Aciu už teigiamus ivertinimus:) anksciau daug daugiau kurdavau ir galvoti net nereikdavo visas kazkaip savaime gaudavosi, bet paskuj tas talentas kazkur dingo tiesiog nieko nesurimuodavau ir pamaniau kad viskas kurybos laikas praejo...ir stai dabar vel prasideda kazkokie proverziai:)