nedepresuok.lt

Leisk tau papasakoti
Kaip šįvakar man skauda
Kaip kraujuoja
Naktį sudraskytos
Rankos
Kaip virpa
Šąlantys pirštai
Vėl ir vėl
Šluostydami kraujo balas
Nuo grindų
Dar šiltus lašus
Nuo sienų drėgnų
Leisk prisipažinti
Kad tikriausiai
Man per sunku
Ir šitaip žvėriškai baisu
Neberasti išėjimo
Iš savo vienišų namų
Leisk naiviai paklausti
Ar matai
Kaip tyliai verkiu
Prisiglaudusi prie tavo šešėlio
Ir šaltų patalų

Ruduo
Skabo žiedus
Nuo mūsų orchidėjos
Beliko tik du
Aš ir tu
Pavargę
Išdžiuvę
Kiek jiem beliko dienų
Ar tik valandų

Apkabink –
Man baisu

Niekada nenorėjau
Sugriauti tavo spalvotų sapnų
Tik kitaip nemokėjau
Tapyti savų
Mano meile
Žinau
Dabar jau ir tau
Per sunku
Tempti mano vėstantį kūną
Kuriuo iš paskutinių jėgų
Į tave nagais įsikimbu

Išmokyk mane
Teisingai mylėti
Kvėpuoti
Jausti
Tikėti
Išmokyk gyventi
Nuo žingsnių
Pirmų
Išmokyk eiti kartu
Neraižant žaizdų
Ant tavo pavargusių pečių

------------
Viskas bus gerai...
Tik iš kur tas jausmas
Kad beliko tiek mažai
Man laiko
Iki visiško išnykimo
Iš mano mažyčio
Trapaus
Tiek kartų dužusio
Gyvenimo

------

Krentu
Į Tuštumą

------------

Sujaukti patalai
Žemėmis byra

Lietus iš akių
Tamsoje byra
Ant vaiko kapo
Mano pačios
Ten paguldyto

Pelenais virtęs
Popieriaus lapas
Sugėrė vienintelį žodį -
Atleisk

---------------

Klupiu
Ant gėda kraujuojančių kelių

------------------------

Duobę raususios
Purvinos panagės
Susminga į odą giliai
Kur belikę randai

Ant grindų numesta
Dar pulsuojanti širdis
Užgęsta
Paskandinta
Vyno taurėj
Lyg kraštų
Perpildyta bejėgyste

---------------

Mano meile
Koks tu žiaurus

-----------------

Aš krentu
Vis dar krentu

Ledais apaugusi
Sidabrinė kalva
Tyliais atodūsiais
Sūpuoja jos karstą
Apkaišytą eglių šakom
Vos melsvom

Motinos maldos
Kruvini keliai
Ir trylika
Ašarotų upelių

Veidai pabalę
Nusėti varpeliais
Dirbtinėmis sruogomis
Tarytum netyčia
Apšalę

Suklupęs rytas
Prie jos suknelės
Vėjuje subyra
Palikdamas klajoti
Naktiniuose tyruose...

Tu mano delnuose paskendęs
Lauki ryto

Nutylėti žodžiai -
Išgelbėk mane

Septynios ašaros
Tau
Tik dėl tavęs

Sakei -
Meilė tau -
Tai meilė sau

Sakei -
Negailėk savęs

------------

Cigaretė
Mėnulio pilnaty
Užgęsta
Išniekinta
Mano lūpų

--------------

Vonioje
Aš išverkiau
Tavo ašaras
Nutylėtas
Netyčia
Visai netyčia
Nelauktai išlietas
Galbūt
Juodo šuns
Parklupusio
Prie mano kojų -
Nebyliai
Sudėtas


----------

Saldžių sapnų,
Meile
Aš dar pasiliksiu
Prisiglaudusi
Prie tavo pėdų
Ir gabūt...
Tik galbūt

------------

Amžinai užmigsiu

Sulysusi juoda katė
Ant metalinės stogo atbrailos
Lengvu nepastebimu žingsniu
Tipeno ieškodama Ponios Mirties

Išblukusiom žaliom akim
Migloj paskendusiam mieste
Išvydo sėlinančią Ją
Basomis per murzinas balas

Akimirka Vilties
Beprasmiškai lauktos MIrties
Sekundėje sustojęs laikas
Ir Jos ranka

Šaltai perbraukus nušiurusį kailį
Išstypusius kaulus
Vienu piršto dūriu
Smilkdama įslinko širdin

Jei kam tiks ir patiks - įmesiu daugiau... pilni stalčiai šitų eilių

darkest embace of human life, visai amusing :> keep it up

"Cigaretė
Mėnulio pilnaty
Užgęsta
Išniekinta
Mano lūpų "

- man labai patiko šitas fragmentas