nedepresuok.lt

Savo emocijas, jausmus išlieju eilėraščiuose. Ir šiaip mėgstu poeziją (šiuolaikinę). Gal yra dar tokių?

nesupyk,perkeliau prie kurybos

nu siaip tam ir yra sukurta ''kurybos'' skiltis...

Gal pasidalink savo mintimis, virtusiomis eilerasciais...

Euforija rašė:nu siaip tam ir yra sukurta ''kurybos'' skiltis...

taip nemaciau,kas galit istrykit nes jau 2 tokios pacios temos.

atsiprašau, kad sukūriau 2 ir dar ne ten, kur reikia... gal vieną ištrinkite...

Melisa rašė:atsiprašau, kad sukūriau 2 ir dar ne ten, kur reikia... gal vieną ištrinkite...

as negaliu cia istrinti,laukim sio skyrelio moderatoriu

Aš esu parašius eilėraščių, dauguma jau pamesti.. Žinau, kad dažniausiai rašydavau ir labai gerai išsiliedavau esan dideliam išgyvenimui, pavyzdžiui išsiskyrimui.. Dabar norėčiau ką sukurpt..
Kaip staiga
Lyg Dievo ranka
Nubraukta smėlio takelis.
Visa buvusi lig tol tvarka
Su pakelia susiliejo,
Mirtį neviltį pasėjo..
Kaip sugrįžti dabar
kur surasti tą kelią
Kaip atskirti takelį
Vėl teisingai nukreipti
Savo mintis ir gyvenimą..
Atgauti lisvarą ir samonę..

Labiau mėgstu skaityti poeziją, negu ją kurti. Tiesiog gyslelės neturiu ir tiek.
Va, ryte atsiverčiau savo mylimą Rilke kur pakliuvo ir gavau dienos pradžiai šitą:

Kaimyne Dieve, jei naktim už sienos
Tave trukdau kada bilsmu gaudžiu,
tai tik todėl, kad aš Tave girdžiu
alsuojant ir žinau: Tu menėj vienas.
Ir niekas, jei ištiktų negalia,
Tau gerti nepaduos, nors tiesi ranką,
o aš klausaus. Vien ženklo man užtenka:
juk aš šalia.

Tarp mudviejų juk atsitiktinai
tik siena ši: ir jei kada išsprūs
šūksnys iš lūpų Tau ar man, jinai
galbūt sugrius,
gal subyrės visai.

Iš Tavo ji paveikslų ištisai.

Paveikslai kaip vardai Tave paslėpę.
Ir jeigu kartais mano gelmėse
sužibs Tave įžvelgianti šviesa,
tik rėmų blizgesys jai atsiliepia.

Ir vėl jutimai mano išsikvėpę
vis nuo Tavęs toli, vis tremtyse.

Poezijos neskaitau,bet ja kuriu. Atsimenu kai buvau maza intin daznai rasiau eilerascius,dabar kartais kai turiu minciu jas islieju...

Susikurk atsikirą temą ir pasidalink su mumis. =)

nulis rašė:Susikurk atsikirą temą ir pasidalink su mumis. =)

gal ir pasidalinsiu...bet man truputi geda

Anksčiau poezijos nekenčiau ir jos nesupratau. bet dabar man labai patinka Radausko kūryba, nes ji visiškai skiriasi nuo tų metų lietuvių išeivių rašimo stiliaus. jokio tėvynės ilgesio, esmė perteikiama daiktas ir jais išliejami jausmai. man nepatinka, kai aiškiai viskas kaip ant delno būna parašyta. o iš artimesnių šių dienai poetų, tai išskirčiau Ambrasą. Gaila, kad mirė toks jaunas. Nežinia ką dabar būtų pasiekes. Bet kaip tokių metų žmogui, tai jo kūryba labai brandi.

man irgi labai patinka Radauskas.taipogi A.Fetas

Žinote, o mano kūrybos istorija tokia. Seniau iki nelaimingo atsitikimo aš niekada nerašydavau eilių, vengdavau pernelyg viešos erdvės, nedalyvaudavau visuomeninėje veikloje. Po nelaimės (ji buvo žiemos pradžioje), ateinantį pavasarį aš viską pamačiau iš naujo (žaliuojančią gamtą, besikalančius iš žemių daigus, besiskleidžiančius gėlių žiedus...) ir tiesiog iš niekur pradėjau rašyti eiles. Niekas manim kurį laiką netikėjo, net patys artimiausi žmonės sakė, kad aš tai nusikopijavau iš knygų. Tačiau kai per dieną parašydavau iki 7 eilių, patikėjo tuo ir labai stebėjosi, o aš pati stebėjausi iš kur aš tai sugebu padaryt. Eilės buvo tokios profesionalios, kad keletas jų buvo spaudoje, dar po metų mane buvo priėmusi į savo gretas reginių metu Lietuvos rašytojų sąjunga. Aš kurdavau eiles siekdama jomis perteikti savo emocijas, daugelyje jų buvo galima aptikti buvusios kelionės ir dvasinių potyrių užuominų, kas suteikdavo eilėms gilumo. Šiandien jau neberašau, bet savo archyve saugau virš 1000-čio savo eilių.