- 2021 08 31, 13:46
#417358
Gulk kur priims negulk kur nenori. Nėra laiko dvejonėms.
Moderatorius: signs
- 2022 11 15, 19:33
#424344
Atleiskite ne į temą, bet kai pvz. eini pas psichologą, kur galima( įstaiga, privati įmone) atlikti testą ar tyrimą lape ar kompiuteryje, komisijos sprendimu, tiesiog profesionaliai nusakantis kuo tu sergi ir kas tau yra, o paskui gydymas. Teko kai stacionaras atlikti testą, diagnozė žinojau ligos kodu. O va mano pažįstamam žmogui kažkur kitur tiesiog nežino tiksliai, bet gydo. Išrašė nuo lengvos depresijos, bet kai paklausėm ar yra depresija, atsakė ne, čia tik tam tikriems simptomams. Mes galvojam gal dar pabloginsim reikalą. Nes to žmogaus elgesys panašus į aktyvumo ir dėmesio sutrikimą su nerimu bet ne depresija. Tas žmogus dabar nuo tų vaistų kaip zombis.
Man keista, nes man atrodo turėtų būti tyrimas.
Man keista, nes man atrodo turėtų būti tyrimas.
- 2022 11 15, 22:59
#424351
Gal spec neraso kodo sunkesnio. Kai kurie gydytojai isviso neraso FR kodu.
- 2024 04 18, 12:06
#433180
1. man atrodo, kad nesvarbu kur ir į ką kreiptis (psichologą, pagalbos liniją ar tėvus, draugus, kuriais pasitikite), svarbiausia - kreiptis, o vėliau jau patars ar nukreips derama linkme.
2. mažiau pletkų klausytis reikia, savo nuomonę susidaryti - ieškoti pagalbos, jokios gėdos tame nėra - ten gi visi vienodi, visi ieško pagalbos.
Gerai, kad Jūs suprantate, kad ieškote sprendimų - daug kas gal ir praleidžia tą momentą. Kai manęs klausia kada susirgau, - negaliu to atsakyti, žinau tik, kai man diagnozavo oficialiai Ligą. Neužsisklęskite savyje.
Anteja rašė:
Žodžiu norėčiau jūsų paklausti keleto klausimu:
1. vieni rašote, kad pirmiausia kreipėtės arba paskyrė kreiptis pas psihologą arba psihiatrą. Tai mane suglumino - nuo ko priklauso, kad pirmą kartą būtų kreipiamasi ne pas psichologą o pas psihciatrą? Taip nusprendžia šeimos gydytojas? Pataisykite jeigu klystu, bet maniau, kad pas psihiatrą kreipiamasi itin sunkiais atvejais.
2. Iš tiesų labai bijau kreiptis pas psichologą - bijau, kad jeigu bus tas mažesnės ar didesnės "fazės" periodas, mane jis aprėks, nesupras, nes kai būna ta būsena labai jautriai reaguoju į viską.. Ir sunkiai sekasi pasakyti, ką tuo metu jaučiu - dažniausiai neigimas bet kokios nuomonės ir pasireiškia visiškas uždarumas. Galiu galvoti vieną, bet to niekaip nepripažinsiu. Žodžiu bijau nesusikalbėjimo su psichologu. Ar kam nors yra buvusi panaši situacija? Ką patartumėte? Nes esu ne kartą gidrėjusi, jog po apsilankymų pas ne itin savo darbą mėgstančius ar negerbiančius savo profesijos psichologus kai kuriais atvejais žmonės iš jų kabineto išeina dar labiau sužlugdyti..
1. man atrodo, kad nesvarbu kur ir į ką kreiptis (psichologą, pagalbos liniją ar tėvus, draugus, kuriais pasitikite), svarbiausia - kreiptis, o vėliau jau patars ar nukreips derama linkme.
2. mažiau pletkų klausytis reikia, savo nuomonę susidaryti - ieškoti pagalbos, jokios gėdos tame nėra - ten gi visi vienodi, visi ieško pagalbos.
Gerai, kad Jūs suprantate, kad ieškote sprendimų - daug kas gal ir praleidžia tą momentą. Kai manęs klausia kada susirgau, - negaliu to atsakyti, žinau tik, kai man diagnozavo oficialiai Ligą. Neužsisklęskite savyje.