Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė western
#402026
SantaMonica rašė:Labas! Na negaliu pasakyti, kad man gerai einasi, vistiek ta nelaiminga nerima jauciu, jau keturios dienos geriu po 150 mg Alventos, bet jokiu pokyciu.
O Daubaras nuostabus zmogus, liepe nieko nebijoti, labai viska issamiai isaiskino ir patare uzsirasyti i kognityvine elgesio terapija, nes pasak jo, pinigus svaistau savo psichodinaminei terapijai. Patys geriausi ispudziai apie si zmogu, rekomenduoju.
Kaip tu? 100 metu :) Berods buvau sumazines vaistu dozes kiek pamenu, bent Lyricos ir kaip sekesi? As tai vis dar geriu Lyrica 150 mg per para, kol kas visai nieko, bent naktimis miegu :)


Na taip ir maniau, kad Daubaras nenuvils. Zinai, perskaiciau kazkokio psichoterapeuto minti. Kad nereikia ligos bandyt iveikt, reikia prie jos prisitaikyt. Visada ta jauciau, kad butent taip reik daryt. Stengiuos niekur saves neprievartaut, kazko atsisakyt, kas kelia man diskomforta. Nusipirkau namini dvirati treniruokli, kas tikrai gerai veikia, nueimineja itampa. Turiu tokius dygliuotus kilimus, kuriuos naudoju pries miega, - labai gerai atpalaiduoja, toks skausmas, savotiskas sado-mazo, bet .. po skausmo jauti kuno atpalaidavima. Tai va. Vaistus sumazinau perpus, jie kenkia man seksualiniam gyvenimui. Perpus sumazinta doze galima sakyt sutvarke reikalus. Nebezinau ar dar bandysiu kazka is vaistu, praejau ju tiek, kad suprantu, kad pries veja nepapusi, koks gimei toks gimei. Vis mastau apie vaikyste, kurie budavau tarsi flagmanas tarp vaiku, taciau puikiai zinojau, kas giliai viduj slepiama ir tai tiesiog lenda i virsu. Tiesiog jaunatviska inercija ir entuziazmas anksciau tau sugebedavo praryt, o dabar jau springsta:) Tai va, kol kas lieku prie situ 3 vaistu, doziu nedidinu, savo darba visvien kaziek jie daro. Nedarytu, pramesciau velniop:)
Vartotojo avataras
Parašė kenny
#402040
SantaMonica rašė:Kenny, sumokejau 80 Eur, laukiau palyginus trumpai - savaite :)

:shock: seniuks gerai plešia... :?
Vartotojo avataras
Parašė SantaMonica
#402045 Western, pasikartosiu, bet nuosirdziai dziaugiuosi del taves. Tu tiesiog pamilai ir priemei save. O man dar sunku. Bijau eiti i darba, nes bijau ten PA. Paskutini karta istiko darbe, tai dvi savaites dirbau is namu. Namuose man nereikejo sleptis ir apsimetineti, kad viskas gerai. Vis dar bijau ka zmones pasakys, nes tokiu kaip as darbe nera ir nelabai kas supranta, kame cia kampas. Bet namie irgi jauciu nerima.
Vaikystej as buvau uzdaras vaikas, viska giliai slepiau savyje - nuoskaudas, nusivylima ir netgi meiles. Per savo gyvenima kitaip elgtis neismokau. Priimti save, niekuo neapsimetineti butu didziausias mano laimejimas, bet tada kyla baime ar aplinkiniai atstums, jei resiu visa tiesa i akis. Todel ir kenciu, nes manau apsimetineju, kad visiems patikciau. Noreciau nusipjauti ir eiti toliau.
Ramybes paieskos labai nuvargino tiesa sakant, bet as myliu gyvenima :)
Prakalbau kaip koks atsiveres vienuolis :) Bet kalbedama apie tai jau jauciu ramybe.
Nors ir mudu gersim visa gyvenima vaistus (o gal ir ne), svarbu jaustis gyvenanciu, o ne egzistencija.
Vartotojo avataras
Parašė SantaMonica
#402046
kenny rašė:
SantaMonica rašė:Kenny, sumokejau 80 Eur, laukiau palyginus trumpai - savaite :)

:shock: seniuks gerai plešia... :?


Kad zinok pas kita mokejau 70 Eur, matyt tokios kainos Vilniuje :)
Vartotojo avataras
Parašė SantaMonica
#402047 Grazinau 75mg, nes suicidines mintys grizo, galvojau jau si karta to nebus, bet geriau jau su AD, bet be noro negyventi.[/quote]

Sutinku. Ar psichoterapija bandei?
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#402048
SantaMonica rašė:Grazinau 75mg, nes suicidines mintys grizo, galvojau jau si karta to nebus, bet geriau jau su AD, bet be noro negyventi.


Sutinku. Ar psichoterapija bandei?[/quote]
Lankausi jau daug metu, nieko nepadeda, bet yra viena aplinkybe trukdanti procesui, kuria sunku panaikinti, tai dar turiu vilties :)
Vartotojo avataras
Parašė SantaMonica
#402060
biggie rašė:
SantaMonica rašė:Grazinau 75mg, nes suicidines mintys grizo, galvojau jau si karta to nebus, bet geriau jau su AD, bet be noro negyventi.


Sutinku. Ar psichoterapija bandei?

Lankausi jau daug metu, nieko nepadeda, bet yra viena aplinkybe trukdanti procesui, kuria sunku panaikinti, tai dar turiu vilties :)[/quote]

Jei ne padeda, gal neverta ten lankytis? As manau, kad psichoterapija turi ismokyti elgtis tam tikrose situacijose, ypac varginanciose.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#402068 Tiesiog turiu zmogu, su kuriuo galiu kalbetis temomis, kuriomis su niekuo kitu negaliu pasidalint, tai ta terapija nera visiskai beverte, palaikymo gauni vistiek.
Vartotojo avataras
Parašė SantaMonica
#402080
biggie rašė:Tiesiog turiu zmogu, su kuriuo galiu kalbetis temomis, kuriomis su niekuo kitu negaliu pasidalint, tai ta terapija nera visiskai beverte, palaikymo gauni vistiek.


Supratau :) O toki zmogu tureti svarbu.
Vartotojo avataras
Parašė western
#402345
SantaMonica rašė:Western, pasikartosiu, bet nuosirdziai dziaugiuosi del taves. Tu tiesiog pamilai ir priemei save. O man dar sunku. Bijau eiti i darba, nes bijau ten PA. Paskutini karta istiko darbe, tai dvi savaites dirbau is namu. Namuose man nereikejo sleptis ir apsimetineti, kad viskas gerai. Vis dar bijau ka zmones pasakys, nes tokiu kaip as darbe nera ir nelabai kas supranta, kame cia kampas. Bet namie irgi jauciu nerima.
Vaikystej as buvau uzdaras vaikas, viska giliai slepiau savyje - nuoskaudas, nusivylima ir netgi meiles. Per savo gyvenima kitaip elgtis neismokau. Priimti save, niekuo neapsimetineti butu didziausias mano laimejimas, bet tada kyla baime ar aplinkiniai atstums, jei resiu visa tiesa i akis. Todel ir kenciu, nes manau apsimetineju, kad visiems patikciau. Noreciau nusipjauti ir eiti toliau.
Ramybes paieskos labai nuvargino tiesa sakant, bet as myliu gyvenima :)
Prakalbau kaip koks atsiveres vienuolis :) Bet kalbedama apie tai jau jauciu ramybe.
Nors ir mudu gersim visa gyvenima vaistus (o gal ir ne), svarbu jaustis gyvenanciu, o ne egzistencija.


O kaip atrodytu tas "priimt save ir neapsimetinet" ? As tyliu, kaip zuvis. Aplinkiniai nieko nezino, tikiuos neitaria:) Tiesiog eliminuoju sau nepatogias aplinkybes is gyvenimo. Tarkim, jei kelioneje man kelia kazkokiu stresiniu situaciju ar panasiai - neprievartauk saves - ismesk lauk ta kelione. Ir be taves zeme suksis pries laikrodi, lygiai tuo paciu greiciu:) Jei as viesai apsiskelbciau kad turiu problemu - tada tikrai saves nebemyleciau. O dabar myliu:) Eh. Sudetinga viskas. Stalinas gerai sake - nera zmogaus - nera ir problemos:)
Vartotojo avataras
Parašė SantaMonica
#402413 O kaip tau pavyksta tyleti? As tai nemoku nuslepti - jei man blogai, norisi atsiriboti nuo visu, o tai labai matosi. As tai pasakiau, kas man yra, kad neatrodyciau keista. Ir vel griztu i ta pati taska, norisi visiems patikti. Bet neverta.
Kaip sekas su vaistais?
Vartotojo avataras
Parašė western
#402417
SantaMonica rašė:O kaip tau pavyksta tyleti? As tai nemoku nuslepti - jei man blogai, norisi atsiriboti nuo visu, o tai labai matosi. As tai pasakiau, kas man yra, kad neatrodyciau keista. Ir vel griztu i ta pati taska, norisi visiems patikti. Bet neverta.
Kaip sekas su vaistais?


Labai sunku pasvert, pas ka kiek blogai, kokio svorio ta problema. Jei onkologas tau aiskiai pasako kokia stadija, o odontologas pasaku skaiciu kiek dantu grezt, tai cia viskas sakem ant vandens. Net siame forume tikriausiai pagal sudetingumo skale galima butu isrikiuot nuo 1 iki 10. Nors tarsi ir visi vienoj valty:)
Jei tevams pasakysi, kad turi tokiu problemu, ka laimesim? Tevams tik sirdi skaudes... reiskias irgi ne iseitis.
Na bet jei situacija yra nevaldoma ir nuslept neimanoma, zinoma, tada variantu nebedaug ir belieka.
Geriu 40mg cipralex ryte ir xanax 0,5 vakare. Na subalansuotas daugiau maziau. Ijungiu sporto, pries miega relax ant spygliu - gyvent galima ;) Na o kaip tau?