- 2012 05 18, 05:51
#257896
Ars Velvetica rašė:
Man rods, kad blogiausia, kas gali nutikti, tai susitapatinti su liga; žinoma, iliuziška ir pavojinga, kai sergąs žmogus nepripažįsta turįs problemų/sutrikimą/ligą, tačiau dar pavojingiau yra manyti, jog žmogus yra tapatus ligai, tarsi būtų nudrėbtas iš prastesnio molio nei kiti (iš tos pačios operos pareina ir genetikos sureikšminimas - "o, vat, genai, ajaaazau, pasmerktas bipolijai/schizofrenja/įrašyk pats"). Tiesa, čia jau psichoterapiniai dalykai, kiekvienas turėtume su šiuo reikalu dirbti kasdien taip, lyg ryte prabustumėme ir tartume: "Labas rytas, FX.xx, jaučiuosi puikiai, o kaip tu?". =)
=) Va čia teisybė, taip ir reikia,gyvent, įstengt kartais sau ištrint atmintį, ir pradėt dieną po.xuistiskai...išties lengviau.,..

aišku, emocijos dažnai būna labiau įtakotos situacijų, veiksmų, bet kai kas ir po ilgų metų nesugeba atsitiesti....o kai kas, kaip sakei susitapatina net su tuo, ko akivaizdžiai negalima pagrįsti, priežasties..yra kaip yra, situacijos,paveldimumai, bet.,bet reikia kažkaip gyvent, vadinas, reikia taikytis, su tuo kas vyksta,nepasiduot, ir kas bus lemta, tas lemta,.... , ...o laimę turbūt greičiau galima sieti su norėjimu būti laimingu, vadinas ir ne "fatališkai" mąstant tai galima pasiekt...
Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos - kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties - kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. K.Vonegutas