- 2016 12 09, 20:53
#360385
Baik tu kraupinti visus. Viskas priklauso nuo to, ka edi. Jei bandeles ir sokoladus, aisku, kad svoris kils. Jei kaip as - be angliu perteklaius, tai svoris mekils. As daug ka griau, nuo ko kitiems augo svoris. Man-neaugo, bet as ziuriu, ka edu, jomajo...
Phurriz rašė:KunigaikštisMyškinas rašė:Man gyd. jo vien dėl to ir nerašo, kad kelia apetitą.Na ne taip kaip mirtazapinas, bet sakė kelia.
Kelia tik pradzioi ir minimaliai. Nepalyginsi su mirtazapinu/olanzapinu. O dozes ar 20 ar 40 tai didelio skirtumo netures jeigu ziurint i svori, jei kels apetita 20 tai kels ir 40 vienodai
Baik tu kraupinti visus. Viskas priklauso nuo to, ka edi. Jei bandeles ir sokoladus, aisku, kad svoris kils. Jei kaip as - be angliu perteklaius, tai svoris mekils. As daug ka griau, nuo ko kitiems augo svoris. Man-neaugo, bet as ziuriu, ka edu, jomajo...

Na ne taip kaip mirtazapinas, bet sakė kelia.
Nežinau į kokį kitą antidepresantą keisti, kai jau net patys psichiatrai nežino, ką patarti ir klausia, kuris labiausiai tiko. Tai tiko paroxetinas, ilgiausiai su juo gerai jaučiausi, su kitais tik po mėnesiuką būdavo geriau... Žiūrėsim.
Tiesa ta, kad neranda man nei gydytojai tos kombinacijos, nei pati atsirenku kartu su gydytojais tardamasi. Iš visų naudotų antidepresantų ilgiausiai gerai jaustis padėjo paroxetinas, jis man nerimą gerai sutvarkė. Tačiau irgi - tik tam tikram laikui, pvz. 2-3 mėn. maksimum. Dabar 20 mg geriu nuo spalio 15 d. iki dabar. Ir štai jau kelios dienos jaučiu, kad man blogėja, vėl traukia lova, apatija, verksmingumas. Gal tik nerimas neužeina siaubingas kaip anksčiau, kai visi raumenys virpėdavo, o pati nežinodavau, kur pasidėti. Tai štai tik vienas pliusas. Kaip minėjau jau, pati gydytoja sakė, kad antidepresantai dažnai turi placebo efektą. Tas pasakymas taip ir liko ore. Žinoma, jie veikia, bet kiekvieną individualiai pagal jo ligą. Bijau, bijau, bijau...Kad reikės vėl eiti pas gydytoją. Kokius dabar antidepresantus bus gerti? Visiškai neįsivaizduoju. 
Man gydytoja irgi jau siūlė EIT, bet pasakiau, kad geriau jau mirsiu. Baisi man ta terapija asmeniškai, nesvarbu, kad būni narkozėje, bet realiai tai gi žinai, kaip ten kas vyksta (čia iš filmų matyta ir pan.). Bet vis ir kiti psichiatrai už šitą terapiją, nors realiai, kiek teko sutikti žmonių po EIT, tai remisijos nepasiekė nei vienas. Tai koks tada išsiskaičiavimas save kankinti, baisėtis savimi, kai neatsimeni ką sakei ar darei prieš pusvalandį. Aišku atmintis atsistato, bet tuo metu tai tikrai būna žmogui dvigubas šokas. Bent iš pažįstamų ligoninėje mačiau tai (vienoj palatoj gulėjom). 