- 2014 04 30, 16:43
#316164
Man venlafaksinas, kol geriu (o geriu 3 metus), tai kaip metinės "bonbonkės". Bet vos tik pora dienų pamirštu išgert, tuoj atsimenu kam man jų reik- svaigsta galva, tirpsta rankos ir kojos, vaizdas kaip sulėtintam kino vaizde. Daktarų klausiau (skirtingų), visi aiškina, kad tai ne pripratimo sindromas, o serotonino trūkimas smegenuose. Nebenoriu nieko. Ne vaistų, nei tų pačių smegenų. Kančia, o ne gyvenimas.
- 2014 05 10, 18:10
#316680
Geriu Alventa jau beveik 2 mėnesiai, bet kažkokių didelių pokyčių nejuntu. Na mintis blogas blokuoja kažkiek, sustabilizavo bendrą nervingumą, bet jis manęs visai neaktyvina. Kaip tik aš jaučiuosi sustabarėjusi, vangi. Dar keista tai, kad kartais būna taip lyg būtų sutrikusi orientacija aplinkoje. Jausmas lyg suktūsi galva vos vos, toks jausmas, kad erdvėje nesiorientuoju. Labai dėl to pergyvenu, nes manau, kad šalutiniai poveikiai jau turėjo pasibaigti.
Vienintelis pliusas, kad svoriui įtakos man nedaro. Nors jį gydytojai labai išgyrė, bet aš dar nejaučiu, kad jis man 100 proc. tinka.





Tikiuos, taip bus ir toliau. Na, tiesą sakant, kankina šiokia tokia nemiga, bet ji kankindavo ir negeriant antidepresantų, tai nežinau, ar čia šalutinis, ar normali būsena, negeriant migdančių vaistų.