nedepresuok.lt

- 2013 06 02, 17:40 #298137

Ačiū, kad daliniesi, Rituletai Iš tikrųjų stebina, kad išlieki motyvuotas ir valingas (sportuoti) vartodamas tiek vaistų ir susidurdamas su tiek problemų. Mane tik smalsumas pagavo, ar kada nors svarstei ir psichologinės/psichoterapinės pagalbos būtinybę šalia to, ką jau turi. Beje, ar teisingai suprantu, jog gydaisi privačiai?

Nėra už ką. Mane veikia ne tiek vaistai neigiamai, kiek, kaip minėjau, blogumai retkarčiais dienoje. Kai jų nėra, galiu nuverst kalnus tiek su galva, tiek ir su raumenimis. Pas psichologę ėjau, tiek mokamą, tiek nemokamą, bet naudos didelės nemačiau, nes nekažką padėjo, tad dėl laiko stokos mečiau. Eiti pas mokamą išvis kvaila, kai kažkam krauni turtus, o tau visiškai nepadeda. Šiuo metu lankausi pas psichiatrę, su kuria viską žiūrim ir ji išrašo vaistus. Vis tiek teisė vairuoti man nuimta nuo didybės manijos atsiradimo, tad nelabai yra skirtumas, ar privačiai eičiau, ar ne - niekas man pažymos neduos vis tiek. Tiesiog patinka esama psichiatrė, o didžiausia problema ir yra ta, jog negalima vairuoti dėl ligos, nors man atrodo, kad tai galėčiau daryti. Viskas toliau so so.

Kaip charakterizuotum tuos "blogumus", Rituletai?

- 2013 06 02, 18:15 #298140

Kaip charakterizuotum tuos "blogumus", Rituletai?

Bloga savijauta. Kitas skambintų į greitąją, nes galvotų, kad nualps, nuvirs ar numirs netrukus, pavyzdžiui, širdis sustos. Aš žinau, kad taip nebus, nes tokia būklė buvo tūkstantį ir vieną kartą.

- 2013 06 03, 13:29 #298161 Panašu į vadinamojo paroksizminio nerimo arba panikos priepuolio simptomus. Nesu kvalifikuotas psichodiagnostas, bet teigiu, jog panašu

- 2013 06 03, 14:31 #298163

Panašu į vadinamojo paroksizminio nerimo arba panikos priepuolio simptomus. Nesu kvalifikuotas psichodiagnostas, bet teigiu, jog panašu

Tai ir yra panikos atakos, tačiau ne tokios akivaizdžios ir ypač baisios, kaip anksciau. Del to tai siek tiek padeda lengviau gyvent.

- 2013 06 03, 16:23 #298165 Pabūsiu "blogu pranašu" ir pasakysiu, kad panikos priepuoliams labai rekomenduotinas psichoterapinis gydymas Mano paties problemos prasidėjo 9-12 klasėje, ir būtent tokių priepuolių pavidalu: staiga užeinančia nežinomybės/mirties/išnykimo baime, širdies dūžiu paūmėjimu, oro rijimu, minčių lyg kadrų lėkimu prieš akis ir ištinkančia nuojauta, jog tuojau atsitiks kažkas klaikiai negero, tarsi "evil". Pradžioje padėjo AD, tačiau tai tik laikinas pagalbininkas (mano nuomone). Teko pačiam aiškintis, kas tai yra, kaip tai atsiranda, ir produktyvios savianalizės mintimi tapo psichoterapinė įžvalga, jog šitoks nerimas signalizuoja apie staiga į sąmonę besibraunantį, "beldžiantį", "durų skambutį" spaudžiantį pasąmoningą turinį, kuris yra nepriimtinas ir iš karto yra arba maskuojamas, arba išstumiamas ir slopinamas (ganėtinai klasikinis psichoanalitinio aiškinimo pavyzdys, bet labai naudingas). Tiek raminamieji (benzodiazepinai), tiek AD "išjungia" elektrą, todėl "nebegirdime" to durų skambučio ir nebėra to klaikaus rezonanso visame kūne, tačiau tie pasąmoningi turiniai toliau beldžiasi, gali būti, kad net ne vienas, ir jie rizikuoja likti neišgirsti. Šia prasme psichika turi paaukoti daug savo vidinės energijos slopinti šiems turiniams. Žinoma, gerbiu nuomonę ir pasirinkimą tų, kurie pasisako tik už medikamentinį šių būklių gydymą - dažniausiai tokia yra pradžia.

- 2013 06 07, 19:47 #298366

šiaip skauda galvą man kažkaip nuo jo (skausmai vis atsinaujina)

"Nuo jo", tai nuo kvetiapino?

atsiprašau už žodį, bet man tas serakvelis yra totali p***a. nesu tikras, nuo ko mane juo gydo, ką jis man šalina, ko prideda, nemigos jis tikrai nešalina man, ir ar tikrai man reikia juo gydytis (nooo...daktarai daro->daktarai žino)

- 2013 06 15, 20:00 #298818 As ne vieni metai ant jo man super vaistas , o jei nemiga kabina tai joki nepadeda ,kosminiu doziu reikia .

- 2013 06 16, 22:36 #298940

Pabūsiu "blogu pranašu" ir pasakysiu, kad panikos priepuoliams labai rekomenduotinas psichoterapinis gydymas Mano paties problemos prasidėjo 9-12 klasėje, ir būtent tokių priepuolių pavidalu: staiga užeinančia nežinomybės/mirties/išnykimo baime, širdies dūžiu paūmėjimu, oro rijimu, minčių lyg kadrų lėkimu prieš akis ir ištinkančia nuojauta, jog tuojau atsitiks kažkas klaikiai negero, tarsi "evil". Pradžioje padėjo AD, tačiau tai tik laikinas pagalbininkas (mano nuomone). Teko pačiam aiškintis, kas tai yra, kaip tai atsiranda, ir produktyvios savianalizės mintimi tapo psichoterapinė įžvalga, jog šitoks nerimas signalizuoja apie staiga į sąmonę besibraunantį, "beldžiantį", "durų skambutį" spaudžiantį pasąmoningą turinį, kuris yra nepriimtinas ir iš karto yra arba maskuojamas, arba išstumiamas ir slopinamas (ganėtinai klasikinis psichoanalitinio aiškinimo pavyzdys, bet labai naudingas). Tiek raminamieji (benzodiazepinai), tiek AD "išjungia" elektrą, todėl "nebegirdime" to durų skambučio ir nebėra to klaikaus rezonanso visame kūne, tačiau tie pasąmoningi turiniai toliau beldžiasi, gali būti, kad net ne vienas, ir jie rizikuoja likti neišgirsti. Šia prasme psichika turi paaukoti daug savo vidinės energijos slopinti šiems turiniams. Žinoma, gerbiu nuomonę ir pasirinkimą tų, kurie pasisako tik už medikamentinį šių būklių gydymą - dažniausiai tokia yra pradžia.

Įdomus paaiškinimas. Mano pradžia buvo skrandžio opos ir labai malonūs jos tyrimai - žarnos ryjimas. Suprato, jog tai nuo nervų. Jų niekas negydė, kol neprasidėjo panikos atakos ties 16 metais maždaug. Vėliau taip ir buvo gydomos su AD, kol neatsirado didybės manija ir neišrašė kvetiapino. Po didybės manijos prieš du metus taip ir geriu kvetiapina ir iš ešmės nesimato galo. Kas apie psichoterapini gydyma, jei gerai supratau, kalbi apie ejima pas psichoterapiautus. Bandziau, nes turim tu pinigu. Neina man kalba su jais ir viskas. Labiau padejo ivairus vaistu misiniu bandymai, kuris vienas prilipo, nei valandu valandos pas juos. Šiuo metu labiau jaudinuos, kas bus 30+ metų (as dar tik arteju prie 23). Šiuo metu esu gražiai atrodantis, sportiškas vaikinas, protingas, bet nemanau, kad gėrimas kvetaipino ir AD kiekvienais metais pridės proto. Atvirkščiai, atims. Tad ir net nesvajoju kvailai gyvent ilgai. Toks jau gimiau, taip jau yra.

- 2014 01 10, 06:30 #309327 Geriu po dvi 25mg tabletes vakare prieš miegą. Sutvarkė miegelį ir rytinį žvalumą. Jaučiu, kad tvarko baimes, o įkyrumams per silpnas (OKS). Šiaip labai fainas vaistukas

- 2014 01 15, 20:09 #309639 Vartoju kvetiapina 200mg jau metus laiko.geras ir pasiteisines vaistas.prie f25.2 yra nemokamas.

[Agni]

- 2014 01 16, 05:17 #309645 Man rodos, kad antidepresantai, neuroleptikai visada yra kompensuojami.

- 2014 01 16, 10:51 #309657 Kiek žinau, tik su tam tikrom diagnozėm kompensuojami. Man norėjo nuimt šizoafektinio diagnozę, bet paliko, kad vaistai liktų kompensuojami.

- 2014 01 16, 18:24 #309721 Mano irgi šizoafektinis, juk F25.2...
Ir yra kvetiapinas, tik nepamenu kokios firmos, kad 0 litų...

- 2014 03 11, 22:52 #313264 Vartoju XR 300 tai jie man žiauriai padeda, prieš jų vartojimą jaučiausi kaip išprotėjęs, viskas atrodė blogai, bet kai pradėjau juos vartoti viskas ligtai grįžo ramią būseną. Tiesa, juos vartoju nepasitaręs su gydytoju, tikiuosi neprisižaisiu, bent kolkas viskas eina geryn su jais...

- 2014 03 12, 11:48 #313277 Del dozes vertetu pasitart su gyd . kaip man buvo 400 mg kuri laika viskas tvarkoj pasijauciau veliau ,kad jau kazkas ne taip ,uzkilo panikos nesveikai ir pan . baimes galvojau ,kad nuo ju stogas atsiris ir viso to sprendimas buvo 200 mg doze ir viskas praejo .

"Apie save dar pakutinį parašysiu komentarą ... O ką apie mane ... ką apie mane ... pala pala ..." (bandau tapt sveiku internautu)