- 2019 12 27, 18:12
#406394
Gulejau ligoninei vilniui nustate bipolini, gulejau kaune, nustate sizoafektini, tai realiai diagnoze kokia neaisku, kazkas tarp siu ligu, nors realiai sizoafektinis arciau tiesos butu. Sergu jau 3,5metu, paskutinius 2metus jauciuosi puikiai, nes atsitaikiau vaistus, o seniau buvau papuoles pas prastus daktarus, tai taip nugyde, kad nu na... laisvalaikiu zaidziu internetu pokeri kiekviena diena is nedideliu sumu, ir taip prisiduriu prie gaunamos pasalpos, daugiau niekur nedirbu, ir nedirbu jau senokai, kai pradejau sirgti, paskutinis darbas buvo biteje pardavimu vadybininkas, pardavinejau plansetinius telefonu. ligos pradzioje kamavo nerealus nerimas, buvo ir paranojos kazkiek, kai buvau papuoles pas prasta senamadiska, sovietinio tipo daktare geriau vienu metu net 3 stiprius neuroleptikus, jauciausi sudinai, visada diena mieguistas, nuotaikos nera, apatija, praejus 1metams nuo ligos susirgimo irgi galvojau apie savizudybe, bet kazkaip apsiraminau, gaila artimuju pasidare. Dalinuosi savo patirtimi del neuroleptiku, naujausias vaistas xeplion leidziams yra ne kazka, nors leidausi 10men net, sukele prolatina belekaip, buvo apatija, galvoje is vis jokiu minciu nebuvo, slopina konkreciai, nk jo nerekomenduoju, rispoleptas taip pat kakutis, haloperidolis kas keisciausia turi daug salutiniu, o mane veikia geriausiai, db is vaistu vartoju tik kvetiapina paprasta, nes paprastas geriau migdo, ir diazepam viskas, leidziamu neuroleptiku nenaudoju 2metus jau, nors daktarei sakau kad susileidziu pats, mane leidziami neuroleptikai prislopina konkreciai, jautiesi kaip lavonas, nesinori nk veikti, energijos stoka, nuotaika prasta. nuo manes mazai kas nusisuko, gal tik keletas zmoniu, kas buvo studiju draugai tie ir liko, kas buvo tikri drugai, taip pat tokie liko.aklai netikekit ka koks daktaras jums paskyria ir sako good vartok, jei jauciates blogai netinka vaistas, reikia keisti kitu, eikit drasiai sakykit netinka, arba gydytoja keiskit, ne viena esu pakeites, atsirinkti sau tinkama vaistu kokteili yra reikalu gal 1metu gali prireikti ar net daugiau. Apie ligonines vilniui gulejau ir kaune ne karta, kas keisciausia visus kartus savo noru, tai kauno daktarai man atrodo geresni, vilniui raso didesnes vaistu dozes, bent man taip pauole, su daktarais nepadiskutuosi apie vaistus, nes pyksta, o kaune kuo puikiausiai viskas, isvada kiek susidures, jog geriausia gydytis pas jaunesnius gydytojus kokiu 25-40m amziaus, kurie studijas baige neseniai, ziniu bagazas sviezias ir jie siuolaikiski. minciu kratinys, gal kam idomu buvo. susirgau nezinau nuo ko, viskas prasidejo nuo nerealiai stipraus nerimo, beje, buvau perfekcionistas, studijavau ktu, sportavau fitnesa, dar dirbau apsauginiu, uzimtas buvau, po to uk dirbau gal kokius 1metus, taciau tas perfekcionizmas, visada save spaust vis labiau ir labiau buti geresniu, man atnesdavo dideli nuolatini stresa ir as taip manau, kad susirgau nuo didelio nuolatinio streso, nes kokius 3metus save stipriai spaudziau iviairuose srityse ir gruzinausi daznai, po to po mazu atsirado nemiga, kokiius 1metus veike maisto paildai miegui, po to pradejau gerti vaistus mazom dozem, o paskutinius 2metus mano rimciausias ligos simptomas yra nemiga, ziauriai sunkiai uzmiegu, be vaistu nemiegu, priklausomas kaip zombis, turiu didele nemiga, ir kas 6-8men dazniausiai reikia keisti vaistus ar ju kombinacijas. nerimo seniai nebebuna, depresukos irgi, tai kovoju paskutinius 3,5metu su nemiga. daugiau nezinau ka jums kolegos papasakot, tai tiek
) noriu uzvesti diskusija, nesvarbu kas sergate depresija, kas bipoliniu, kas sizo ar kas dar velnias zino kuom. Norejau paklaust jusu nuomones, kiekvienam is jusu asmeniskai, kai susirgote, galbut gulejote ligonineje, draugai, pazistami tai suzinoje, kad turite kazkokia tai psichine liga ar nusisuko dauguma, ar kaip tik tikri draugai isliko, suprato jus, o ne tikri nusisuko, ir dar galbut pasiepia, kad jus psichinis. Kiekvienas is jusu parasykite kaip jums asmeniskai buvo, kiek metu sergate, o labai idomu ir aktualu, ka veikete laisvalaikiu, ar dirbate kur, kas nedirbat ka konkreciai veikiate, nes laisvo laiko lieka begale, pasipasakokit kaip jauciates ar sergant daugiau metu, liga lengveja kazkiek, bei psichologiskai gal kazkiek jau lengviau, idomu bus padiskutuoti su likimo broliais
bet tiek to
