nedepresuok.lt

[signs]

- 2021 05 21, 11:39 #414936 Pats/pati sau kryžių dediesi, kai net jo nėra

- 2021 05 21, 12:42 #414937 Tai charakteris gali keistis, bet esmė ar tie pokyčiai natūralūs, ar tiesiog dirbtinai sustimuliuoti. Čia yra pats pačiausias pagrindas.

Tu gali dirbtinai pagal visokius asmenybės modelių šablonus save transformuot, bet jeigu tai kertasis su tavo natūralia asmenybės sistema, tai bet kokiu atveju tu vėl nebūsi laimingas.

Čia vėl tik bus dirbtinas prisitaikymas, dirbtinai aktyvuojant/išmokstant tam tikras asmenybės manieras/bruožus, kurie yra labiau pritaikyti sistemai visuomenės. Ir tos visos psichoterapijos būtent ant to ir vadovaujasi.

Visuomenės bruožai: A, B ir C. Deivido bruožai: G, H ir J. Nueini pas psichologą, atlieki testus ir tau jis sako: pas tave G, H ir J, o visuomenėj žmonės priimami tik su A, B ir C. Tai ką man daryt? Turi atsikratyt G, H ir J ir ištreniruot A, B ir C. Tada per prievartą bandai atsikratyt G, H ir J (tavo tikrasis asmenybės identitetas) ir bandai save dirbtinai transformuot į A, B ir C. Ir galutinis variantas vis tiek tas pats šūdas, nes tada tu gyveni ne savo gyvenimą, o gyveni dirbtinai susikurtą.

Būtent todėl tiek ir serga depresija, nes jų asmenybės profilis neatitinka to, ko reikalauja visuomenė. Tada jie dirbtinai bando prisitaikyti (fake it till you make it), bet vistiek yra nelaimingi, nes laimingas gali būt tik savo širdies vadovaudamasis.

O koks likimas laukia? Tai vėl arba tas pats dirbtinis prisitaikymas, arba išlieki ištikimas sau, bet lieki nepritapėlis, arba sukrenta nerealiai patogiai aplinkybės ir gali išlikti savimi ir tave aplinka tokį priima ir tau nereikia dirbtinai keistis.

Kai man buvo 12-13 metų negalėjau suprasti, kodėl žmonės žudosi. Nu kad ir kaip blogai, bet vistiek. Poto kai pradėjau nagrinėt santykį tarp visuomenės ir žmogaus identiteto, tada supratau, kodėl žmonės žudosi. Nes jie jau nebegyvena, jie tiesiog dirbtinai prisitaikę egzistuoja.

- 2021 05 21, 12:54 #414938 Dar yra vienas posakis: "Kuo durnesnis, tuo laimingesnis". Tai šiuo atveju turbūt galima perfrazuot: "Kuo paviršutiniškesnis, tuo laimingesnis".

Paviršutiniški žmonės neturi gylio, o kai neturi gylio nesupranti gyvenimo sudėtingumo, kuris tau įvaro depresiją. Prieini prie miško, ką matai? Prieš save stovintį medį, ar aprepi pamatyti visą mišką? Paviršutiniški mato tik medį; gilūs mato visą mišką.

Kiek pradėjau analizuot, tai žmonės, kurie turi žiauriai stiprias ideologijas, savo nerealiai stiprų vidinį aš, beveik garantuotai krenta į depresiją, nes jie negali atsisakyt savo identiteto tik dėl to, kad dirbtinai prisitaikyti. Tokiem žmonėm atsikratyti savo identiteto, tai tas pats, kas rankas ar kojas nusipjaut.

Kuo durnesnis, tuo laimingesnis.

- 2021 05 21, 14:29 #414939

Pats/pati sau kryžių dediesi, kai net jo nėra

Aš kryžių deduosi nes nuo 17 metų iki 32 metų nesugebėjau išlipt iš depresijos. Manau gan realu prielaidą daryt kad taip ir neišlipsiu arba tiesiog teks ant vaistų sėdėt visą gyvenimą. O sėdėjimas ant vaistų irgi nėra itin geras variantas, poto pradės kitos bėdos lyst ar kepenys ar galų gale sexual dysfunction (jau ir dabar sexual dysfunction po truputį pastebiu). Tai.. ne gyvenimas ir su vaistais. Gal galvelę pagydys, bet kitus dalykus numarins kaip emocijas ar dar velniai žino ką.

F33.2
Sertraline100mg Quetiapine100mg Lamotrigine50mg

- 2021 05 21, 14:34 #414940

Tai charakteris gali keistis, bet esmė ar tie pokyčiai natūralūs, ar tiesiog dirbtinai sustimuliuoti. Čia yra pats pačiausias pagrindas.

Tu gali dirbtinai pagal visokius asmenybės modelių šablonus save transformuot, bet jeigu tai kertasis su tavo natūralia asmenybės sistema, tai bet kokiu atveju tu vėl nebūsi laimingas.

Čia vėl tik bus dirbtinas prisitaikymas, dirbtinai aktyvuojant/išmokstant tam tikras asmenybės manieras/bruožus, kurie yra labiau pritaikyti sistemai visuomenės. Ir tos visos psichoterapijos būtent ant to ir vadovaujasi.

Visuomenės bruožai: A, B ir C. Deivido bruožai: G, H ir J. Nueini pas psichologą, atlieki testus ir tau jis sako: pas tave G, H ir J, o visuomenėj žmonės priimami tik su A, B ir C. Tai ką man daryt? Turi atsikratyt G, H ir J ir ištreniruot A, B ir C. Tada per prievartą bandai atsikratyt G, H ir J (tavo tikrasis asmenybės identitetas) ir bandai save dirbtinai transformuot į A, B ir C. Ir galutinis variantas vis tiek tas pats šūdas, nes tada tu gyveni ne savo gyvenimą, o gyveni dirbtinai susikurtą.

Būtent todėl tiek ir serga depresija, nes jų asmenybės profilis neatitinka to, ko reikalauja visuomenė. Tada jie dirbtinai bando prisitaikyti (fake it till you make it), bet vistiek yra nelaimingi, nes laimingas gali būt tik savo širdies vadovaudamasis.

O koks likimas laukia? Tai vėl arba tas pats dirbtinis prisitaikymas, arba išlieki ištikimas sau, bet lieki nepritapėlis, arba sukrenta nerealiai patogiai aplinkybės ir gali išlikti savimi ir tave aplinka tokį priima ir tau nereikia dirbtinai keistis.

Kai man buvo 12-13 metų negalėjau suprasti, kodėl žmonės žudosi. Nu kad ir kaip blogai, bet vistiek. Poto kai pradėjau nagrinėt santykį tarp visuomenės ir žmogaus identiteto, tada supratau, kodėl žmonės žudosi. Nes jie jau nebegyvena, jie tiesiog dirbtinai prisitaikę egzistuoja.

Čia kaip pirštu į akį. Aš visada gyvenau ant ribos suicido, bet būtent per šitą 4tą epizodą dar vienas "epiphany" mane ištiko. Dar labiau priartėjau prie suicide, nes visiškai išnyko mano asmenybė. Galbūt čia ir yra tas tavo minimas bandymas prisitaikyt prie pasaulio ir atsisakyt savo kodekso. Kai kirto liga visiškai asmenybė išnykus mano buvo. Neturėjau jokio charakterio, jokio "self" feeling. Tarsi budistas buvau pasiekęs kažkokį out-of-body režimą, tik neigiama prasme. Jausmas labai labai baisus, tiesiog išnyksti. Galų gale jau net nebesijauti Deividu ar Petru ar Juozu, tavęs nebelieka išvis Reiškias tiek charakteris tiek asmenybė tikrai gali būti ištrinta.

F33.2
Sertraline100mg Quetiapine100mg Lamotrigine50mg

- 2021 05 21, 14:36 #414941 Aišku čia jau ligos simptomas, bet pamenu vaistai dar labiau depersonalizaciją mano pagilino. Be vaistų dar kažkiek jaučiausi savas. O kaiptik įkaliau mirtazapino iškarto šoktelėjo jau į kitą level'į depersonalizacija. Jau buvo gal sakyčiau disoaciacija man. Na bet su laiku pranyko, vaistai po biškį įsivažiavo ir vėl pasijutau kažkiek savas. Dar ne 100% baterija užsikrovus, bet jau tikrai negalėčiau sakyt kad nežinau savo vardo.

F33.2
Sertraline100mg Quetiapine100mg Lamotrigine50mg

- 2021 05 26, 23:00 #415035

Nežinau ką daro šundaktariai, bet privatūs irgi stebuklų nedaro. Vistiek vaistai tai tie patys. Dažniausiai privatūs daktarai jeigu pamato kad nesugeba niekaip pritaikyt gydymo, tai jų labai paprastas elgesys - pasiūlyt gražiai kitur eit gydytis. Bando rast kažkokių priežasčių durnų, kad gražiai tave paliktų ant ledo ir nereikėtų jiems gadintis savo kompetencijos ir vardo. Esmė - jeigu tau nelabai jokie vaistai padeda, tai privatūs daktarai irgi nepadės. Jie taipogi tiesiog spėlios ir kaitalios vaistus, lygiai taippat kaip ir šundaktariai. Aš kartais mąstau jau geriau eit pas paprastus ir tiesiog sakyt "va man tie vaistai padėjo, tie nepadėjo. prašom rašykit man šitus ir viso gero". Pats pradedi daugiau gaudytis vaistuose ir kas tau tinka ar netinka. Plius poliklinikoj matyt kompensuoja, tai ir pinigų sutaupai.

Jei nori kažkokių stebuklų, tai galbūt psichologai ir padeda ar psichoterapija. Psichiatrų privačių turėjau 4. Jeigu sunku ir nerandamas vaistas - arba pats ieškaisi naujų arba jie patys pamažu tave bando palikt ant ledo visokiais būdais. Tokia mano patirtis. Susirandi kitą, po kiek laiko vėl ta pati istorija. Nebėra net reikalo keist tuos psichiatrus nes jie +- visi tą patį š mala. Jiems jų vardas svarbiau beje, nei tavo savijauta, nenori gadintis vardo. O psichoterapija jei tau padėtų tai gal ir gerų yra, kiek teko bandyt man pokalbiai ir terapija netinka dėl įtampos ir negalėjimo susikaupt.

pas privacius vaistu nekompensuoja?? wtf,nu jo zodziu is tavo pasakojimu gerai nuskambejo,taspats sikanas zodziu jei tokius prikolus saudo

- 2021 05 26, 23:02 #415036

Tai va būtent. Na liūdna.. nes tokiems kaip mums ir reikia labiausiai pagalbos, bet jos turi arba pats ieškotis arba tiesiog dantis sukandęs bandyt gydytis tais visais standartiniais vaistais, kurie nelabai kažką ir padaro gero. Mane asmeniškai tie vaistai bent jau užslopina užglušina ir taip prakenčiu kokius metus kaip zombis ir kažkiek bent atsistato nervai. Dar neteko vartot vaistų nuo kurių iš tikro gerai pasijausčiau. Visada šalutinių pilna ir kenčiu kančią.

As tau sakau,klonika po puse tabletes kaltum ir gyventum normalu gyvenima nereiktu jokiu antidepresantu nieko,tik echhhh pas mus jie uzdrausti,ir geriau zmoniu gyvenimai siknom ritasi plius prikisa kruva kitu antidepresantu ir psichiniu nuo kuriu ir zalos ir lomkiu kruvos.

- 2021 05 26, 23:06 #415037

Žmogaus smegenys daktaram yra "mistika", nes medicina į psichinius sutrikimus žiūri tik iš biologinės pusės, visiškai atmesdama socialinius ir aplinkos, ir asmenybės veiksnius. O žiūri tik iš biologinės pusės, nes biologinį reikalą gali pataisyti su tablete, o tabletę reikia nusipirkti, o kad nusipirktum tabletę reikia pinigų, o taip farmacijos pramonė ir klesti. Medicinai yra naudinga, kad tiek žmonių turi psichinių problemų, nes medicina iš to gyvena.

Kad vaistai yra skirta tik prislopinimui tai puikiai patvirtina faktas, kad jie niekada neišgydo to tavo psichinio sutrikimo iki galo. Tik nustoja gert vaistus žmogus ir bac trukt už vadžių vėl iš pradžių. Kas išlipa iš tų sutrikimų visam laikui (jeigu jie savęs neapgaudinėja), iš kurių dar galima išlipt jeigu neužsišaknyje, tai kažkokiais pasikeitimais savo gyvenime ir asmenybės profilyje. Labai daug psicholiginių problemų atsiranda, kai tavo asmenybės profilis kertasi su visuomenės standartais. Tada tau liepia dirbtinai prisitaikyt, bet tu eini prieš savo impulsą, o eidamas prieš savo impulsą niekada laimingas nebūsi, nes jausmas niekada nemeluoja.

Čia yra kompleksas biologinių, socialinių, aplinkos, žmonių ir pačio asmenybės profilio mišinys. Medicina į viską tik iš biologinės pusės žiūri.

Na tada man be šansų išlipt. O šiaip jo.. man daktarė dažnai sako, kad pas tave ne tik depresūxą, bet pilna asmenybinių "ypatumų". Būtent charakteris, vertybės, įsitikinimai, jautrumas ir visas paketas, kuris ne itin susišneka gerai su šitu pasauliu kuriame gyvenam. Tai vat ir puikus paketas depresijai vis sugrįžt. Aš tik mąstau kas bus ateity, nes tikrai nemanau jog charakterį pakeisiu, man 32metai ir tikrai viskas labai giliai įsišaknyje, o prisitaikyt prie pasaulio ir eit prieš savo charakterį tikrai neisiu. Tai vat tiesiog įdomu kokia pabaiga laukia. Ar taip ir ant vaistų sėdėsiu visą gyvenimą ir gyvensiu kaip numirėlis ar noriu pasitraukt, todėl prašau pagalbos vieną dieną tiesiog nebeištvėręs. Kad ir kaip bebūtų ateitis tikrai neatrodo šviesi.

o tu jei pasakyk sluota gal delto kad blogai jauciuosi ir darosi lomkes o ne laimingas be nerimo sedi ir gali ties normaliom mintim susikoncentruot

- 2021 05 26, 23:18 #415039

Pats/pati sau kryžių dediesi, kai net jo nėra

Aš kryžių deduosi nes nuo 17 metų iki 32 metų nesugebėjau išlipt iš depresijos. Manau gan realu prielaidą daryt kad taip ir neišlipsiu arba tiesiog teks ant vaistų sėdėt visą gyvenimą. O sėdėjimas ant vaistų irgi nėra itin geras variantas, poto pradės kitos bėdos lyst ar kepenys ar galų gale sexual dysfunction (jau ir dabar sexual dysfunction po truputį pastebiu). Tai.. ne gyvenimas ir su vaistais. Gal galvelę pagydys, bet kitus dalykus numarins kaip emocijas ar dar velniai žino ką.

Koncentruokis i kazka,nes jei koncentruosiesi tas liga tai kaip ligonis ir gyvensi,rask tiksla ir galvok apie ji. taip sunku bet buna geru dienu buna blogu. pamirsk apie tuos vaistus,pamirsk kad reikes juos gerti visa gyvenima nes nieko nepakeisi apart gruzinsies ir kaip kurmis kasi sau duobe.nu ir kas,zmones serga astma,sirdies ligom,yra daug ne depresijos zmoniu jaunu gerianciu ir kurie gers vaistus iki mirties. pasirasyk maldas ir kartok sau kasdien kaip
as esu sveikas,as esu laimingas,mano gyvenimas nuostabus,aciu uz sita nuostabu gyvenima.
kad ir kokia susikta ironija butu pasamone neskiria tiesos nuo melo,samone samoninga supranta jog yra sikna ir sergi bet pasamone to nezino,jei tu samonej irasinesi kaip viskas blogai ir taip toliau tu pastoiai ir apie tai galvosi nes pasamone sufleruos visada samonei galvoti apie tai. cia nesakau kad isgydis depresija bet gali tiek psichologiniu problemu nuimt kad gal ir sypsena dienom isspausi nes gailestis ir kruva kitu neigiamu dalyku tokiu kaip praeje metai su blogumais,kaip galejo but ir t.t. labiausia zudo. yra kaip yra,ir geriau sirk laimingas ir mirt sergantis kiek galima laimingesnis negu sirgti ir but nelaimingam. dekok uz rankas uz akis uz ka nori,duok pasamonej dziauktis ir inai dziaugsta atiduos samonej.bandyk sukocentruot jog mastimas butu pozityvus ir sukoncentruotas i rytoju,nes tie kiek metu,kas buvo ir t.t. daugiau depresijos prisika i smegenys negu pati ta chemija smegenyse.

[signs]

- 2021 05 26, 23:52 #415042 Nepyk, žmonės depresija ir kt suserga ne dėl to, kad gyvenimas gražus net kvaila butu galvoti, jei tau sikna ir sau kartoji koks pasaka tas pasaulis. Na 1% nuotaika gal ir pagerės

- 2021 05 27, 06:46 #415043 Koncentruotis į kažką kito, kai net koncentracija neveikia ir apskritai sveikata būna žemiau plintuso tai yra beveik neįmanoma. O dėl kompensacijos tai taip - pas privačius nekompensuoja vaistų, turi oficialiai registruotis. Aš sakau.. gali pabandyt pažaist su privačiais, bet visiškai nieko ypatingo jie. Taspats š, jie juk stebuklų nedaro. Jei liga sunki, jie irgi nežinos ką daryt su tavim.

F33.2
Sertraline100mg Quetiapine100mg Lamotrigine50mg

- 2021 05 27, 10:18 #415046

Tai va būtent. Na liūdna.. nes tokiems kaip mums ir reikia labiausiai pagalbos, bet jos turi arba pats ieškotis arba tiesiog dantis sukandęs bandyt gydytis tais visais standartiniais vaistais, kurie nelabai kažką ir padaro gero. Mane asmeniškai tie vaistai bent jau užslopina užglušina ir taip prakenčiu kokius metus kaip zombis ir kažkiek bent atsistato nervai. Dar neteko vartot vaistų nuo kurių iš tikro gerai pasijausčiau. Visada šalutinių pilna ir kenčiu kančią.

As tau sakau,klonika po puse tabletes kaltum ir gyventum normalu gyvenima nereiktu jokiu antidepresantu nieko,tik echhhh pas mus jie uzdrausti,ir geriau zmoniu gyvenimai siknom ritasi plius prikisa kruva kitu antidepresantu ir psichiniu nuo kuriu ir zalos ir lomkiu kruvos.

Nežinau kas tas klonikas bet rydavau daug xanaxo/ lexotanilio/ lorafen. Ir kas iš to? Jie padeda man 2-3 valandom, o toliau vėl taspats ar net dar blogiau. Man nesutvarkydavo daug simptomų, nesutvarkydavo depersonalizacijos, nesutvarkydavo įkyrių minčių. Ką jie padarydavo tai tik kaip maišas jausdavaus apslopintas ir tiek. Nesu nusiteikęs prieš raminamuosius, bet jie negydo, jie tik tam kartui biškutį apslopina ir fsio.

F33.2
Sertraline100mg Quetiapine100mg Lamotrigine50mg

- 2021 05 27, 10:25 #415047

Pats/pati sau kryžių dediesi, kai net jo nėra

Aš kryžių deduosi nes nuo 17 metų iki 32 metų nesugebėjau išlipt iš depresijos. Manau gan realu prielaidą daryt kad taip ir neišlipsiu arba tiesiog teks ant vaistų sėdėt visą gyvenimą. O sėdėjimas ant vaistų irgi nėra itin geras variantas, poto pradės kitos bėdos lyst ar kepenys ar galų gale sexual dysfunction (jau ir dabar sexual dysfunction po truputį pastebiu). Tai.. ne gyvenimas ir su vaistais. Gal galvelę pagydys, bet kitus dalykus numarins kaip emocijas ar dar velniai žino ką.

Koncentruokis i kazka,nes jei koncentruosiesi tas liga tai kaip ligonis ir gyvensi,rask tiksla ir galvok apie ji. taip sunku bet buna geru dienu buna blogu. pamirsk apie tuos vaistus,pamirsk kad reikes juos gerti visa gyvenima nes nieko nepakeisi apart gruzinsies ir kaip kurmis kasi sau duobe.nu ir kas,zmones serga astma,sirdies ligom,yra daug ne depresijos zmoniu jaunu gerianciu ir kurie gers vaistus iki mirties. pasirasyk maldas ir kartok sau kasdien kaip
as esu sveikas,as esu laimingas,mano gyvenimas nuostabus,aciu uz sita nuostabu gyvenima.
kad ir kokia susikta ironija butu pasamone neskiria tiesos nuo melo,samone samoninga supranta jog yra sikna ir sergi bet pasamone to nezino,jei tu samonej irasinesi kaip viskas blogai ir taip toliau tu pastoiai ir apie tai galvosi nes pasamone sufleruos visada samonei galvoti apie tai. cia nesakau kad isgydis depresija bet gali tiek psichologiniu problemu nuimt kad gal ir sypsena dienom isspausi nes gailestis ir kruva kitu neigiamu dalyku tokiu kaip praeje metai su blogumais,kaip galejo but ir t.t. labiausia zudo. yra kaip yra,ir geriau sirk laimingas ir mirt sergantis kiek galima laimingesnis negu sirgti ir but nelaimingam. dekok uz rankas uz akis uz ka nori,duok pasamonej dziauktis ir inai dziaugsta atiduos samonej.bandyk sukocentruot jog mastimas butu pozityvus ir sukoncentruotas i rytoju,nes tie kiek metu,kas buvo ir t.t. daugiau depresijos prisika i smegenys negu pati ta chemija smegenyse.

Na galiu pasakyt dabar koks mano gyvenimas buvo prieš 6mėnesius kai prasidėjo liga. Aš irgi buvau tokio požiūrio kad vienodai ta liga, reikia eit dirbt, judėt ir prasijudinsiu. Susiradau naują darbą, nauja aplinka, daug ką reiškia išmokt, o galva visai neveikia. Prasidėjo šalutiniai vaistų, kiekvieną dieną vaikščiodavau į darbą apsirijęs Xanaxo XR, sveikata blogėjo kiekvieną dieną. Panikos atakos būdavo nuolatinės, jau buvo nuolatinė būsena. Prasidėjo baisi depersonalizacija derealizacija. Nesuvokdavau darbe ką veikiu, kur esu, kada atėjau, kada grįžau namo ir išvis kaip grįžau namo. Jei būtų pasakę kad nužudei žmogų, būčiau sakęs "gali būt.. tikrai nieko neatsimenu". Tai va tau ir "eik gyvenk ir pamiršk ligą". Galų gale pasigavau covidą. Darbų labai sumažėjo, tai atleido iš darbo (bet gali būt kad atleido ir dėl manęs, nes tikrai atrodžiau kaip zombis, vyzdžiai išsiplėtę, raminamųjų apsirijęs gali įsivaizduot kaip atrodžiau). Tai va per tuos kelis mėnesius darbo taip save susivariau, kad dabar jau pusę metų sėdžiu namie ir nieko nebegaliu dirbt, nes galva vis dar neveikia. Tai ar verta buvo taip daryt? Galėjau tiesiog pora mėnesių pasigydyt ir būtų žymiai geresnis rezultatas, negu kad dabar sugriuvau konkrečiai. Ir nemeluoju ir neperdedu. Man būdavo kad galų gale nieko nebemokėdavau daryt. Tarkim einu kavos darytis: vietoj puodelio paimu lėkštę, vietoj šaukštelio paimu peiį, palieku virt vandenį nueinu kur nors ir išvis jau pamirštu kad aš dariausi kavą. Eini kur nors ir pamiršti kur ėjai. Bandai užsidėt batus ir matai kad nebemoki tu jų net užsidėt, tiesiog nebežinai kas vyksta aplinkui, nebesigaudai. Tai ar verta tokioj būsenoj "eit gyvent ir koncentruotis į kažką?". Jaučiau kad blogai darau, bet maniau o gal vis dėl to veikla man padės. Deja, mane tik dar labiau sugriovė.

F33.2
Sertraline100mg Quetiapine100mg Lamotrigine50mg

- 2021 05 28, 11:07 #415064 Bet tai nuo ko cia tau taip? Cia nerimas + nemiga ir visiskai kognityvas atsisako kiek suprantu. Nes jei ten pora menesiu nemeigi normaliai po kelias h ir pastoviai ant nerimo tai jo smegenis gali nesuprast biski kur kas. As tau sakau klonika rasytu savaite pagertum taip i gyvenima atsistotum kad nesuprastum kas darosi ir nereiktu cia tu vaistu doziu pornuhu nuo kuriu neaisku kas daros ir nepdadeda,tas velnes irgi bet kad cia visur velnei. As tik nesuprantu kaip tau niekas nesutvarko,as gerdavau po table mirtazapino tiek kad nemegedavau zmoniu ir pirma dienos puse nekenciu visu bet nerima visiskai sutvarke,miegi ne po 8 o 10h ir gyvent siaip galima. As galvoju cia jau prasideda tie vaistai kai isgeri ir susipisi daugiau negu gero pasidarai ir paskiau tesiasi putos,dabar dar su tais raminanciu mazinimais nervus gadina. Abeliai tai tegul padaro kad paprastos daktares negaletu ju israsineti o ne kaip dabar seimos daktare gale receptus kepti ar bent anksciau galedavo,tai tie kur be ligu atkristu pas psichiatrus priprate o mes kas turim problemu neturetume cia bludini,kazkokia bananu salis visada viskas pro sikna nx