Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415463 Biškutį padariau klaidą. Akatiziją*. Man asmeniškai nuo visų neuroleptikų beveik ji būna. Nuo rispolepto dar dar galima kentėt kažkiek, bet nuo kokio haloperidolio tai ragas. Laipioju sienom ant kiek stipriai akatiziją sukelia. Nžn.. bėda šiaip ta akatizija. Nes kartais tikrai vaistai padeda, bet vien tik dėl akatizijos tenka nutraukt. Tai ta agresija irgi iš to kyla, toks "kipšas" viduje sėdi :D
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415465 Ai tas "save" tai irgi. Labai dažnai net ir paprasta chemija labai greit "savastį" sulaužo ir pradedi elgtis kaip visai kitas žmogus. Kiek kartų mano asmenybė keitėsi priklausomai nuo vaistų tai čia galima būtų skaičiuot ir skaičiuot. Chemija vis dėl to valdo viską, net ir minimalius asmenybinius požymius. Pvz mėgsta žmonės tam tikra poza gulėt. Staiga pradėję vartoti neuroleptikus jau pamėgsta kita poza užmigti ir elgiasi visai kitaip nei elgėsi prieš tai. Tai jo.. chemikalai valdo.
Parašė NOM
#415483 oi joj joj ...
mus valdo chemija ta prasme, kad hormonai.
na o papildoma chemija , tai aišku , kad veikia.

***
...paskaičiau apie velnią -" Velnias tarsi įkūnija atstumtą vaiką, savos prigimties dalį, kurią niekiname".
Suintrigavo tas kipšiukas, jei taip supratau, " vidinis kankintojas"-
"ją ( prigimties dalį) mes turime pažinti tik tam, kad atsikratytume"

Gal tai įkyrios mintys.

"Tokios nedoros, netyros, neleistini troškimai. Įkyrios mintys (obsesijos) – pasikartojančios mintys, troškimai arba vaizdiniai, kurie sukelia nerimą. Dažniausiai obsesijos pasireiškia kaip:
• Nešvarumų baimė
• Nepageidaujamos seksualinės, religinės ar smurtinės mintys
• Agresyvios mintys, nukreiptos į save arba kitus
• Noras daiktus sutvarkyti pagal tam tikrą tvarką arba simetriją "


****
Kai atsiranda energijos,“ tonizuojiesi“, kažkiek jos pabandyk panaudoti tiesiogine, fizine prasme.
pvz. rytinė mankšta su Dalia ( kineziterapeutės mankšta , pečių savimasažas) – būdus naudot , kad save pajaust.

Yra abipusis ryšys –smegenys valdo kūną, bet ir kūnas siunčia signalus smegenims.
Jei nepavyksta prasmingai panaudot energijos, vis vien lengvai judėti reiktų, kad vyktų kažkokia energijos apykaita.
reiktų elgtis „normaliai, panašiai į normalų elgesį- lyg gyventum be patogumų, tada
panaudotum energijos- rankomis skalbiant, einant į tolimiausią parduotuvę, plaunant grindis, kapuose palaistyt gėles, jei anksčiau maudydavaisi, tai išsimaudyt kokiam pliaže...pabūtum tarp žmonių.
Pozityvi agresija save apgint- reikalinga.

čia tokios pabiros mintys, dabar tiek sukurpiau.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415484 Sportavau aš labai daug, kiekvieną dieną. Nei šiltan ei šalta.
Parašė NOM
#415486 SAKINYS IŠ KNYGOS

18psl.

Isabelle Filliozat

Kas dedasi su manim?

* Terminas "jausmų išgyvenimas" dažniausiai reiškia "meilės išgyvenimą". Iš tikrųjų jausmų išgyvenimai atskleidžia visus emocinius jausmus. Aut.

***
„atgaivinti jausmus“ įdomiai skamba, net jeigu kalbam apie skaudulius.
“Jausmai“ tai ne tik romantiški, bet vis dėl to... :)

***
Vaikščiojimo terapija tokia, neskubant.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415489 Nesuprantu aš nieko ką tu čia nori pasakyt tom citatom, nelabai man skaitosi knygos, jokių emocijų neturiu ir jokių jausmų taipogi. Tiek vaikščiodavau daug tiek sportavau - nei šilta nei šalta žodžiu. Niekas nepadeda.
Parašė NOM
#415512 mes visi galvojam tik savo galva.
kai kreipiamės į gydytojus irgi sprendžiam patys : ar vadovautis jų rekomendacijom, nurodymais, patarimais, nuomone.
tam mes pasirašom popierių, tik įžengę į kabinetą.
sutikdami su gydymu, prisiimam atsakomybę, už pasekmes.
todėl mūsų savarankiškumas visada egzistuoja, net tada , jei atrodo kaip nepaklusnumas.
galima kreiptis į kelis specialistus, jei yra toks poreikis, galimybės, noras.
Vartotojo avataras
Parašė LBJ
#415514 O jūs pats/pati bandėt gydytis vaistais, ar tik šiaip filosofuot mėgstat?
Vartotojo avataras
Parašė signs
#415515 Ar vadovautis jų rekomendacijomis? Na, žinai, NOM, visiškai nesutinku. Tu ir mes visi, nesame baigę medicinos. Jie yra baigę.

Patenkame į priimamąjį su infarktu. Tada sprendžiame ar priimti rekomendaciją ar gydytis infarktą ar ne. Na šiaip, nepriimam, ir bus smagu numirti. Ar ne?
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415516 Aš tai pavydžiu žmonėms kurie dar sugeba rast įkvėpimo knygose bei filosofijose, kurie dar kažkiek turi ugnelės gyvenimui.. aš pasikartosiu dar kartą kad man deja tik medikamentai ir galbūt dar sportas kažkiek padeda. Pokalbiai,knygos,terapijos,filosofija..deja neturiu tam energijos. Gal kai kuriems tai labai paprasta, bet patikėk knygų skaitymas ar įsiklausymas į žmogų yra man labai daug energijos reikalaujantis aktas. Neveikia mano smegenėlės ligos metu ir net ir paprasti dalykai labai daug jėgų reikalauja.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#415517 Na, aš kažkada bandžiau tikrai geroje knygoje ieškoti sprendimų. Tai labai mikliai pablogėjo visos depresijos. Aišku, situacija jau tada buvo nekokia, bet visos mantros ir geidavimai suveikė priešingai.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415519 Man kažkodėl irgi knygos dažnai tik pablogina sveikatą, nes pradedu gilintis į save. Prieš ligą pamenu skaičiau Voldeną apie asketišką gyvenimą gamtoj ir ilgai netrukus atsinaujino liga. Arba sutapimas arba tikrai man knygų skaitymas kenkia. Nes aš labai gilintis pradedu ir gaunas negerai..
Vartotojo avataras
Parašė emar
#415520 Na, gal ne tiek gilintis :) Kiek bandai apeiti problemas, kurių apeiti negali, Aš sau kartojau kažką apie atleidimą, geresnį santykį su kitais ir per 5 metus viskas apsivertė visiškai priešinga linkme. Tai atleidimas yra, bet ne toks, kokį įsivaizdavau tada, geresni santykiai taip pat ne tokie, kokius įsivaizdavau tada... Bet pati nebūčiau pajėgus nueiti. Bet ir už rankutės ten nebūtų nuvedę, jei ką. Tai vistiek buvo mano asmeninis procesas.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415523 Na kad ir kaip bebūtų bet pakolkas atokiau laikausi nuo knygų. Nei aš atsiminsiu kas jose rašoma nei man tai duos pozityvo. Tik nervuosiuos ant kiek nesugebu susikaupt ir ant kiek mano smegenėlės užsiblokavę :D O šiaip sakau pavydu tikrai tiems kurie dar mato jose kažkokios prasmės ir pasisemia išminties, dar reiškias iki dugno toli tiems kurie sugeba susikaupt. Aišku juos gal per kitas vietas pakerta, per nuotaiką, per nemigą ar dar velniai žino ką.