- 2019 03 22, 00:18
#402350
Tiek bėgimas, tiek sportas nuima nerimą. Bėda, kad kartais būni be fizinių ar dvasinių jėgų tai padaryti. Dėl apetito, tai man prasidėjus klinikinės depresijos epizodui buvo praktiškai dingęs skonio pajautimas. Jausdavau tik pagrindinius skonius be jokių niuansų ir galėdavau valgyti kad ir poroloną
Racionas buvo tragiškas ir toks pat, realiai junk'as: trikampiai sumuštiniai su aštriu įdaru, užpilami makaronai, geriausiu atveju papietauti į kokį Hesburgerį nueidavau. Po pusantro mėnesio gydymo atsirado noras valgyti normalų maistą, bet ne visokį ir galiu suvalgyti gerokai mažiau, nei anksčiau. Plius labai išrankus pasidariau ir visokių saldumynų, kurių anksčiau mažai valgiau, dabar nesveikai noriu. Gydytojas sako, kad turiu stabdyti saldėsių naikinimą. Pirmi pusantro menesio pradejus vartoti Cipralex buvo visai prasti mitybos atžvilgiu, bet ką suvalgius po 10-15 min eidavau triesti.
Racionas buvo tragiškas ir toks pat, realiai junk'as: trikampiai sumuštiniai su aštriu įdaru, užpilami makaronai, geriausiu atveju papietauti į kokį Hesburgerį nueidavau. Po pusantro mėnesio gydymo atsirado noras valgyti normalų maistą, bet ne visokį ir galiu suvalgyti gerokai mažiau, nei anksčiau. Plius labai išrankus pasidariau ir visokių saldumynų, kurių anksčiau mažai valgiau, dabar nesveikai noriu. Gydytojas sako, kad turiu stabdyti saldėsių naikinimą. Pirmi pusantro menesio pradejus vartoti Cipralex buvo visai prasti mitybos atžvilgiu, bet ką suvalgius po 10-15 min eidavau triesti.


eisiu žinoma ir pas daktarę pasikalbėt dienų bėgyje, bet ar čia normalu tokia reakcija? Vaistininkė sake per greit prie visos tabletės perėjau... Nes prie jų sunkiai priprantama, bet ar išvis pripranta skrandis jei taip priešinasi? Jokių kitokių pašalinių lyg nepasireiškė, gal tik kiek apatijos kartais, pilvo marmėjimas

)
