- 2014 02 06, 16:56
#311169
Hm.. o tu pats/pati kuo sergi? Kaip gydaisi?[/quote]
Vidutinio/lengvo sunkumo depresija su socialiniais sutrikimais, sena diagnozė, sukurta dar kai psichotarapijos stacionare Šiauliuose gulėjau/vaikščiojau. Baimės, panika, nerimas. Dabar kiek mažiau, atsirado pykčio priepuolių, kuriuos priskirčiau ir prie savotiško entuziazmo

Agresijos, atstūmimo, ignoravimo, pašaipų traumos lenda paviršiun, kurios anksčiau sukeldavo baimę. Pernai atradus užslėptą emociją pyktį, aš jį ėmiau sąmoningai reikšti, atsėlinus baimei aš ją nustumiu tokiu pratimu - nustoju galvoti apie priežastį, susikoncentruoju ties pilvu, pilvo apačią (nors dėmesys labiau kažkur pakaušyje) ir stangindamasis nestipriai iškvepiu orą lyg spausdamas plaučius, pilvo presą. Toks ale rytietiškas pratimas. Padeda.
Pernai ėmiau sportuoti. Neseniai pajutau kaip raumenys nugaros įgavę tam tikrą būseną jau teikia laisvumo, tvirtumo ir "apsičiupinėjęs" suvokiau - aš turiu daugiau pasitikėjimo savimi. Tad supykau ant baimių, kurios lipo man ant kulnų ir ėmiausi pykčio

Nors padariau išvadą, kad kuo daugiau pykčio mūsų visuomenėje, tuo lengviau juo užsikrėsti kitiems, kaip kokia universalia kalba. Nors galėčiau turbūt ir pozityviai nusiteikęs egzistuoti, bet man reikia užsiauginti pasitikėjimą savimi, ramybę. Nemažai tai fizinis kelias. Bet benefitų duoda.
Gydžiaus stacionare tris kartus, paskutinį pasakė, kad priims tik kai būsiu kritinėj situacijoj. Aš plaukiojau, nesupratau kur ieškoti siūlo galo, tad ir tos terapijos buvo tik prasimankštinimas, apšilimas.
Biheivioristinė grupinė psichoterapija - prieš keletą metų. Nebloga įžanga buvo, logiškai viską supratau, kitiems padėjau, kaip ir Šiauliuose, bet sau nemokėjau padėti.
Ir tik paskutinioji, besitęsianti jau daugiau nei metus davė teigiamų impulsų man - išdrįsau pažvelgti į savo baubus, pritaikiau aišku ir savo supratimą apie žmogų, psichiką, bet gavau ir naujos patirties ir noriu dar

Supratau, kad emocijos yra tik įrankis, nereikia prie jų prisirišti. Emocijos lanksto žmogaus psichiką vienaip ir kitaip. Bet jas reikia ir sąmoningai suvokti, tai naudinga. Sugebėjau pajutęs vieną būsena atsidurti praeityje, situacijoje kada tai pajutau vieną pirmųjų kartų - pamačiau kaip susiformavo dar vienas dalykas, nesuvoktas iki galo - neapykanta sau kaip fiziniam subjektui ar pan. Iki tol klajojau būsenose, skendėjau kaip vadinau hipnotiniame transe. Dar iki galo visų tų dalykų nesuvokiau, patirties reikia.
Medikamentai: xanax, asentra, trittico, valdoxan, zoloft ir dar kažkokių - turiu naują knygelę, antrą, ką vartojau anksčiau, nežinau.
Padeda psichologinės žinios, padeda tokios va emocinės-psichologinės mankštos, filosofija (budizmo pagrinde).