nedepresuok.lt

Kažkur girdėjau, kad antidepresantai pakeičia žmogaus asmenybę Tai čia kaip ir negerai, ar ne? Neva tu pasidarai nebe savimi..... toks ale zombis, kuriam viskas dzin, ar viskas čiki
Ar tikrai taip?

Ir dar aš niekaip neskiriu asmenybės sutrikimų nuo psichikos sutrikimų, gal kas paaiškintų...

Ačiū.

...galiu pasakyti tik apie savo patirti. Maniau, kad AD mane pavers kazkuo kitu, bet klydau. Begeriant juos pajutau, kad sugrizta iki ligos buve pomegiai, draugai sako, kad as vel esu ta mergina, kuria pazinojo iki ligos. Taigi nemanau, kad pakeicia zmogaus asmenybe. Mano atveju AD padejo "isnaikinti" ta asmenybes dali, kuri susikure ligos eigoje, o taip pat vel man suteikia galimybe gyventi visaverti gyvenima.

manyciau pati liga pakeicia zmogaus asmenybe. Dalina gyvenima i "iki to" ir "po to".
Man atrodo, kad vaistai asmenybes nepakeicia. Del antidepresantu, tai kaip yra istikruju nezinau, bet buna toks netiketas efektas, kai gaunasi "pakilumas", ty vaistai biski perstimuliuoja, va tada tikrai, atrodo zmogus pernelyg linksmas hyperaktyvus ir panasiai.
Ilgai vartojami neuroleptikai (vaistai nuo psichozes) ypac senesnes kartos, turi nemalonius salutinius poveikius, tokius kaip sukaustymas, drebulys, slopinimas, nenusedejimas vietoj. Kartais po ilgo vartojimo pasireiskia taip vadinama tardyvine diskinezija - pvz nevalingas liezuvio iskisimas, cepsejimas lupomis ir pan.
Tai va as apie tai, kad sie salutiniai poveikiai labai riboja zmogaus gyvenimo kokybe, ir uztai atrodo, kad zmogus pasidaro zombis, atrodo, vaiksto, elgiasi keistokai...

Nežinau, mano ass'menybės nepakeitė , deja deja.
O gal nepastebime to tiesiog?
Na, bet šiek tiek zombiškesnė pasidariau ir nepasakyčiau, kad tai yra blogai.

as jau tiek sergu ir gydausi, kad nebezinau, kuri mano asmenybes dalis yra mano, o kuri - ligos...

asmenybe keicia depresija, nerimas, sizofrenija - zidziu pati liga. AD grazina ta, kuo buvai iki susirgadamas, buna dar i geresne puse. Neuroleptikai (skirti sizo sutrikimams ir sizofrenijai) keicia asmenybe i nenomia puse. tiesiog nustoji gyventi ir jausti. bet ka. cia mano patirtis. ascui Diewvui, neuropeltikus neilgai geriau, nes neistveriau ju poveikio

Mane tik neuroleptikai ištraukė iš duobės. Iki šiol negaliu atsidžiaugt jų poveikiu. Bet dėl neuroleptikų nebenusilaku kas vakarą ir nebėra tų baisiųjų psichozinių priepuolių, kuomet visaip save žaloju. Nebeužplaukia ir tiek. Nemanau, kad asmenybė pasikeitė.

O AD man visiškai nuėmė nerimą. Nemaniau, kad taip kada nors bus. Nebebijau kalbėti telefonu ar viešoj vietoj, nebaisu eiti į parduotuvę, netgi tamsos beveik nebebijau. Tiesiog nebėra to nejaukumo būnant savo kūne, kuomet nežinau ne tik kur rankas dėti, bet išvis bijau pajudėti. Dabar netgi nėra reikalo dukart per parą eiti į dušą ir plauti galvą. Galiu neišsiplovus galvos išeit iš namų. Ir man p.x

Vaistai yra nuostabu, gersiu juos visą gyvenimą.

Ir bybį dėjau ant visų, kurie šneka apie pasveikimą nuo depresijos VALIOS PAGALBA BE VAISTŲ. Eikit jūs pragaran, kiek per jus laiko praradau.

sveiki,

skaitau ir stebiuosi, nieko asmenisko,

bet nemanau, kad sitas vaistu pumpavimas ir voliojimasis ligoninese kazkiek pades jums gydyme.

kodel nei vienas nebande psichoterapijos? ar bandete ir nesekmingai?


PS: kas nori gailetis saves ir voliotis silpnume ir porisidengiant liga, panikos priepuoliais toliau testi sitas kosmara, tai zinoma kiekvieno pasirinkimas.

bet visada pagalvokit apie save, apie ta, kuriam giliai viduje labai sunku ir skauda, apie savo sirdele, kuria slegia visas sitas kosmariskas antkapis uzdetas. viskas prasides nuo tvirto ir be islygu pasiryzimo : AS NORIU PASVEIKTI IR TVIRTAI EINU SVEIKIMO KELIU, KAD IR KAS BENUTIKTU.


visiems stiprybes, nepykite, jei ka sunervinau, :angel

tai, kad dauguma čia esančių lanko psichoterapiją.

psichoterapija psichoterapijai nelygi. jei pacientas atsigula ant loveles ir su gydytoju bendrai pasneka apie negalavimus, tai toks ten ir gydymas.
ir ligonio norui pamatyti ligos saknis savyje, aisku...
:jap

sava, manai verta imtis psichoterapijos? mano apatija ir nerimas neturi jokio loginio pagrindo, atrodo gyvenime visko yra ir pinigu, ir draugu, tai kur cia tas saknis rast? gal ir buvo vaikystej asmenybes problemu, del griezto auklejimo ar kazko, bet ar visa tai prisiminus kas nors pasikeis, kai ligos eiga darosi somatine?

sava rašė:sveiki,

skaitau ir stebiuosi, nieko asmenisko,

bet nemanau, kad sitas vaistu pumpavimas ir voliojimasis ligoninese kazkiek pades jums gydyme.

kodel nei vienas nebande psichoterapijos? ar bandete ir nesekmingai?


PS: kas nori gailetis saves ir voliotis silpnume ir porisidengiant liga, panikos priepuoliais toliau testi sitas kosmara, tai zinoma kiekvieno pasirinkimas.

bet visada pagalvokit apie save, apie ta, kuriam giliai viduje labai sunku ir skauda, apie savo sirdele, kuria slegia visas sitas kosmariskas antkapis uzdetas. viskas prasides nuo tvirto ir be islygu pasiryzimo : AS NORIU PASVEIKTI IR TVIRTAI EINU SVEIKIMO KELIU, KAD IR KAS BENUTIKTU.


visiems stiprybes, nepykite, jei ka sunervinau, :angel

O ką daryt? Jei žmogus įlipa į vonią ir nebepajėgia čiaupo užsukt?... Artimiesiem iš vonios tenka traukti.

Čia ne šiaip blyn kažkoks pasivoliojimas lovoj, o žmogus iš tikrųjų kartais nepajėgia išlipti iš lovos.
Ir visiškai ne valioj esmė ar mąstyme.

Ir visiškai ne valioj esmė ar mąstyme.

O kaip žinot, kad ne valioj??

(čia beveik retorinis klausiams, bet jei kas žino atsakymą, pasidalinkit)

Asmenybe ir taip nuolatos kinta,kaip ir viskas sitoj regimybej,bet baime,kad antidepresantai gali tave padaryti kazkuo -tikrai nepagrista.Pati depresija padaro dydzausia poveiki zmogui.Bet visi zymesni ivykiai,kaip artimojo mirtis,isdavyste,sunki liga,koma,cunamis,zemes drebejimas ir visa kita,kame tenka sudalyvauti ,taip pat labai keicia mus.
p.s. nebijokime keistis...
)