nedepresuok.lt

Sveiki. 1 metus vartojau Mirtazapin actavis 15 mg,viena kart i diena...Nepasitarus su gydytoju nutariau nutraukti,nes ir taip pacia maziausia doze vartojau. O nusprendziau mesti sias tabletes,nes matyt ju jau buvo per daug mano organizmui,nes pastaruosius kelis menesius turejau problemu su apetitu,tiesiog jo nebuvo tokio gero kaip anksciau. Jau penkta diena nevartoju Mirtazapin ir pojuciai tiesiog zudantys. Smarkus pykinimas,apetito stoka,drebejimas,karstis ismusa,naktim neina uzmigti,norisi verkti. Skambinau pas savo gyd. kad prieit bet pasake klinikoj jog gyd. isvyks po nauju metu ir grys tik ant sausio 16 d. Nezinau ka daryt,su kiekviena diena vis blogiau jauciuos. Ar butu kokiu patarimu? nes as jau nevilty..

oooo taip, staigiai sumazinus taip buna. Reikejo mazint palaipsniui, visa, tada 3/4, tada puse, tada ketvirtuka - po kelias dienas. Arba gert jei nesidalina kas 2 diena. Tada po savaites kas 3. ir tt. Patarimas, grazint kruopele tabletes.

Dekui uz atsakyma,isgeriau dabar puse tabletes,tai gaunas tik mazdaug 7.5 mg . Tikiuos pageres...nes nebezinau ko stvertis,niekam to nerekomenduociau

suvesk i google "kaip tinkamai vartoti vaistus" tau ismes nuoroda i pdf faila - tai knygele apie psi vaistu vartojima ir yra skyrius apie nutraukima, aprasyti pozymiai abstinencijos, ir patarimai, kaip ju isvengt

Zinau ta baisu jausma, bet zinok poros savaiciu begyje viskas praeina, svarbiausia kazkaip atkentet ir taip staigiai nenutraukinet. O jei labai baisus salutiniai reiskiniai, tai visus tuos drebejimus, karscio musimus nuima raminamieji, tik reiktu nepiktnaudziaut.

O nutraukus AD gali būti nuotaikos pablogėjimas, silpnumas, koordinacijos susilpnėjimas?Ar po kurio laiko praeina viskas?

mirtazapinas apskritai neturetu sukelt jokiu nesamoniu metant, nebent apetita sumazint, jei ner apetito, tik didint iki 30mg, o ne mest. O va kas pabandykit mesti venlafaksina, tam "geri" pojuciai garantuoti =)

Aš mečiau.. Jau trečia diena kaip negeriu savo "pusryčių" ir kol kas, viskas vietoje

o kam jus juos metat nepasitarusios su gydytojais ?gi tuoj atkrisit

Aš pasakiau savo psichiatrei, ji nenorėjo, kad mesčiau, tačiau aš nusprendžiau, jog nuo dabar jau pati galiu su savimi susitvarkyti

Eclipse rašė:Aš pasakiau savo psichiatrei, ji nenorėjo, kad mesčiau, tačiau aš nusprendžiau, jog nuo dabar jau pati galiu su savimi susitvarkyti

O tu dabar pagalvok, ar yra logikos šiame sprendime. Ji nenorėjo, bet tapai pati sau gydytoja, su savimi pasitarei ir metei. Jei ji prieštaravo nutraukimui, tai vadinasi dar negali pati su savimi susitvarkyti, tikiuosi, kad nebus taip, jog atkrisi ir teks grįžti prie to pačio ir viską iš naujo. Negalima taip žaisti su vaistais, tu žaidi su savo sveikata.

Nebuvo taip, kad vieną dieną pabudau ir man "užplaukė" nebevartoti. Pati puikiai save stebėjau, pasitariau su gydytoja, ji pasakė, kad jau greitai galėsiu jų nebegerti. Po kažkurio laiko pradėjau mažinti, atsargiai, kad neatkrisčiau, prašiau ir aplinkinių mane stebėti, kasdien rašiau dienoraštį. Ir kai jau atėjo laikas, dar kartą nutariau užeiti pas gydytoją, kuri, deja, pasikeitė. Ir toji, kuri nė velnio nežino mano istorijos nusprendė, kad turėčiau gerti toliau, nes maždaug geri ir gerk.. Aš pati studijuoju psichologiją, mane supa daug žmonių suprantančių psichika ir toks daktarės pareiškimas mane stipriai sunervino. Suprantu, ji man nori gero, aš ir pati to paties linkiu sau, bet manau, jog atėjo laikas atsistoti man ant kojų ir išmesti visas problemas už borto. Reikėjo man tų vaistų, kai buvo laikas, bet manau, jog jau išsprendžiau problemas, kurios sukėlė tokį ryškų mano nusivažiavimą... Jei dabar atkrisiu - tebūnie, bet kol kas aš tvirtai pasitikiu savimi ir manau, jog jau galiu gyventi ir be vaistų...

Eclipse rašė:Nebuvo taip, kad vieną dieną pabudau ir man "užplaukė" nebevartoti. Pati puikiai save stebėjau, pasitariau su gydytoja, ji pasakė, kad jau greitai galėsiu jų nebegerti. Po kažkurio laiko pradėjau mažinti, atsargiai, kad neatkrisčiau, prašiau ir aplinkinių mane stebėti, kasdien rašiau dienoraštį. Ir kai jau atėjo laikas, dar kartą nutariau užeiti pas gydytoją, kuri, deja, pasikeitė. Ir toji, kuri nė velnio nežino mano istorijos nusprendė, kad turėčiau gerti toliau, nes maždaug geri ir gerk.. Aš pati studijuoju psichologiją, mane supa daug žmonių suprantančių psichika ir toks daktarės pareiškimas mane stipriai sunervino. Suprantu, ji man nori gero, aš ir pati to paties linkiu sau, bet manau, jog atėjo laikas atsistoti man ant kojų ir išmesti visas problemas už borto. Reikėjo man tų vaistų, kai buvo laikas, bet manau, jog jau išsprendžiau problemas, kurios sukėlė tokį ryškų mano nusivažiavimą... Jei dabar atkrisiu - tebūnie, bet kol kas aš tvirtai pasitikiu savimi ir manau, jog jau galiu gyventi ir be vaistų...

Nepyk už skepticizmą, bet daugelis taip mano. Ir aš taip maniau, o atsidūriau psichiatrinėj. Jau metai, kaip remisija, kuri baigiasi sveikimu, bent taip psichiatras sako, bet dėl šventos ramybės dar po puselę AD rytais išgeriu, nors jau kaip ir mažinam Telieka palinkėti tau sėkmės, neatkrisk

katastrofa bet kaip tu pasikeitei...tokia faina tapai.. dziaugiuosi kad sveiksti..super. =)

EniGmO rašė:katastrofa bet kaip tu pasikeitei...tokia faina tapai.. dziaugiuosi kad sveiksti..super. =)

Aš pati dar negaliu patikėti, kartais galvoju, kad sapnas

Ačiū, Tu irgi sveik, kieta mergiotė esi, nenusigramzdink :jap