nedepresuok.lt

Atradau visai naudingą dalyką, tad dalinuosi ir su Jumis. Gal kam pravers.

https://www.el-psichologas.lt

Nu kazkam gal ir tiktu. Man tai kazkaip noris realiu emociju bendraujant. Turit gal kas patyrimo tame?

Kadangi man sunku kalbėti, tai man pats tas rašyti. Parašiau, tai visai maloniai ir fainai bendrauja. Ir be to pigiau nei realios konsultacijos.

peleda, parasyk ikainius kiek ima uz si malonuma )

Turiu klausymą. Situacija yra, kai psichologas virtualiai konsultuoja man artima asmenį. Pasįjungia per zoom. Pasiskambina, bet gyvo kontakto nėra. Žinoma paslaugos mokomos.
Esmė tame, kad artimi žmonės nori irgi išsakyti savo nuomonę ir pakalbeti kartu su psichologu. Sergantis asmuo kaltina aplinkinius, kokia toksiška, tiek darbdaviai, tiek artimi, tiek visi, jis neturi draugų ir kaltina visus kaip ji neva sutraumavo ir sugriovė gyvenyma. Psichologas žinoma nematydamas kitos puses palaiko sergantį, nusipiesia paveikslą pagal tai, ką sergantis asmuo pasakoja. Deja artimi žmonės nėra degredai ir pergyvena ir nori padėti. Tačiau matot, čia anot jau kiti kištis nebegali pašaliniai. Bet gaunasi uždaras ratas, sprendimų šiai dienai ir gerėjimo nėra, bet pinigai eina. Na žinote aš esu to žmogaus artimas žmogus ir man norisi padėti, bet rankos surištos.
Kartais kaltinu save dėl to kad mano praeityje liga įtakojo mano artumo žmogaus dabartinė būkle. Baisiausia, kai tu žinai ir supranti, bet padėti negali...

Deode rašė:Psichologas žinoma nematydamas kitos puses palaiko sergantį, nusipiesia paveikslą pagal tai, ką sergantis asmuo pasakoja.

Ta ir turi daryti psichologas, jei sergantis netures nei vieno zmogaus, kuris stotu uz ji, jo vidinis skausmas taip ir isliks. Terapija yra 100% konfidenceali, nei artimieji, nei kas kitas neturi zinoti, kas vyksta paciento-terapeuto pokalbiuose, nebent susitarimas yra viesinti.
Su psichiatrais truputi kitaip, medikamentai gelbeja greiciau nei terapija ir tam reikia aiskios ligos istorijos, kuria artimieji gali nupasakoti objektyviau nei ta padarytu sergantis.

Deode rašė:Turiu klausymą. Situacija yra, kai psichologas virtualiai konsultuoja man artima asmenį. Pasįjungia per zoom. Pasiskambina, bet gyvo kontakto nėra. Žinoma paslaugos mokomos.
Esmė tame, kad artimi žmonės nori irgi išsakyti savo nuomonę ir pakalbeti kartu su psichologu. Sergantis asmuo kaltina aplinkinius, kokia toksiška, tiek darbdaviai, tiek artimi, tiek visi, jis neturi draugų ir kaltina visus kaip ji neva sutraumavo ir sugriovė gyvenyma. Psichologas žinoma nematydamas kitos puses palaiko sergantį, nusipiesia paveikslą pagal tai, ką sergantis asmuo pasakoja. Deja artimi žmonės nėra degredai ir pergyvena ir nori padėti. Tačiau matot, čia anot jau kiti kištis nebegali pašaliniai. Bet gaunasi uždaras ratas, sprendimų šiai dienai ir gerėjimo nėra, bet pinigai eina. Na žinote aš esu to žmogaus artimas žmogus ir man norisi padėti, bet rankos surištos.
Kartais kaltinu save dėl to kad mano praeityje liga įtakojo mano artumo žmogaus dabartinė būkle. Baisiausia, kai tu žinai ir supranti, bet padėti negali...

Vien toks požiūris, kad turėtų kištis ir neva atsovauti savo pusę rodo, kad tie žmonės tikrai toksiški.

Kaip atskirti kas yra toksiška, o kas tiesiog blaivo žmogaus mąstymas, jei žmogus užsidaręs ir susipykęs su realybe.