nedepresuok.lt

- 2020 02 03, 07:34 #407025 Kokie vaistai tiktu šsiems simptomams? Itampa tai tokia daugiau fizine, raumenys isitempe, o baime tai pvz nakti einant tamsiu saligatviu neramu. Ir is to isplaukiantys sirdies ritmo sutrikimai ypac begiojant, ar mankstinantis, atsiranda baime, kad bus sirdies smugis ir panasiai, kas dar labiau pakelia sirdies ritma ir jis uzstringa ties kokiais 150 kol neisgeriu benzodiazepanu. Jokios depresijos nera, motyvacija, nuotaika, nuotaika viskas gerai, bet baime, itampa ir lyg panikos atakos treniruojantis atsiranda (nes sportas padidina baime?), ar cia panasu i dopamnino D2 receptoriu issiderinima?

- 2020 02 03, 16:44 #407031

Kokie vaistai tiktu šsiems simptomams? Itampa tai tokia daugiau fizine, raumenys isitempe, o baime tai pvz nakti einant tamsiu saligatviu neramu. Ir is to isplaukiantys sirdies ritmo sutrikimai ypac begiojant, ar mankstinantis, atsiranda baime, kad bus sirdies smugis ir panasiai, kas dar labiau pakelia sirdies ritma ir jis uzstringa ties kokiais 150 kol neisgeriu benzodiazepanu. Jokios depresijos nera, motyvacija, nuotaika, nuotaika viskas gerai, bet baime, itampa ir lyg panikos atakos treniruojantis atsiranda (nes sportas padidina baime?), ar cia panasu i dopamnino D2 receptoriu issiderinima?

Panikos gydymas vistiek yra antidepresantais, benzodiazepinai butu tik kaip papildomas reikalas. Reikalai su D2 yra tada, kai prarandamas santykis su realybe, o neuroleptiku kitiems tikslams, atsizvelgiant i salutinius, kazin ar verta bandyti. Neblogai tokias busenas veikia antiepileptikai, truputi sumazintu susijaudinima

600mg quetiapine, 200mg lamotrigine, 45mg mirtazapine, 5mg lorazepam

- 2020 02 04, 09:45 #407039 antiepileptikai kokie butent manai cia butu i tema? Jie veikia GABA? Esu bandes taurina, kuris neva skatina GAD enzima, kad vyktu geresne konversija is glutamato i gaba, tai gan neblogai suveike.

- 2020 02 04, 12:37 #407043

antiepileptikai kokie butent manai cia butu i tema? Jie veikia GABA? Esu bandes taurina, kuris neva skatina GAD enzima, kad vyktu geresne konversija is glutamato i gaba, tai gan neblogai suveike.

Taip, antiepileptikai mazina gliutamato veikla, didindami GABA. Jei yra pakilumas nuotaikoj, tai carbamazepinas/depakinas turbut. Jei tik nerimui, tai gal pregabalinas, nors jis nera labai GABAerginis

600mg quetiapine, 200mg lamotrigine, 45mg mirtazapine, 5mg lorazepam

- 2020 02 08, 08:41 #407087 Tai carbamazepinas/depakinas jei sumažina pakilumą, tai reiškia mažina ir dopaminą? Ar nuo gultamato gali būt pakili nuotaika?

[signs]

- 2020 02 08, 10:08 #407088

Tai carbamazepinas/depakinas jei sumažina pakilumą, tai reiškia mažina ir dopaminą? Ar nuo gultamato gali būt pakili nuotaika?

Vartojau karbamazepiną. Nerekomenduoju. Šalutiniai poveikiai stipresni nei pats efektas. Čia ne vien mano patirtis, taip pat ir kitų žmonių, su kuriais teko bendrauti. Vaistas turi labai stiprų letargišką ir slopinimo efektą.

- 2020 02 09, 22:06 #407116 Jei carbamazepinas slopina glutamatą, tai taip, gali būti, jei pas tave jo ir taip nedaug ir dar užslopina, bet pas ką per daug glutamato, tai gal ir gerai turėtų veikti.

- 2020 02 10, 10:24 #407118 Tai kaip zinot ko pas ka per maxai, ko per daug? Juk nera tyrimu tokiu

- 2020 02 10, 11:47 #407121 Tai paprasta, jei nesigamina pakankamai GABA iš glutamato, tai pavartojus amino rūgšties glutamino turi padidėt įtampa, pvz po kakavos / juodo šokolado irgi turi padidėt įtampa, jei konversija gera, tai įtampos padidėjimo neturi būti.

[signs]

- 2020 02 10, 12:54 #407122 Sorry, bet net gydytojai negali pasakyti pas ką per daug, pas ką ne. Nėra pagrįstų tyrimų. Nu jeigu atradai, tai nežinau. Psichiatrija domėtis gerai, bet per daug į tai įnykti ir pagrįsti psichikos ligas tik psichiatrija nemanau, kad protinga, tai labiau konservatyvus požiūris. Gi žmonės suserga po didelių stresų, netekčių, skyrybų, susikaupusių problemų ir t.t.Tam spręsti labiau tinkama psichoterapija

- 2020 02 10, 17:32 #407126 Gliutamatas - pagrindinis dirginantis neuromediatorius CNS, praktiskai gali iziebti bet kuri neurona, jei veikimo potencialas yra pakankamas. Bet sakyti, kad jo mazai/daug negalima, nes jis turi kelis receptorius, kaip NMDA, AMPA, kainate ir bent 8 rusiu metabotropiniai receptoriai. Per stipri gliutamato veikla is tikruju gali sukelti itampa, panika ar haliucinacijas, kai i neuronus patenka per daug kalcio ir jie gali elementariai susprogti, bet pakankamu efektyvumu veikiancios AMPA sinapses apsaugo nuo stresiniu busenu ir sukelia neurogeneze hipokampe, kas leidzia formuoti naujus elgesio modelius ir nuraminti hiperaktyvia streso asi. Kaip ir su daugeliu neuromediatoriu, tiksliau galima butu naudoti "isderinta" termina, nei kad neuromediatoriaus yra ar tai per daug, ar tai per mazai.

600mg quetiapine, 200mg lamotrigine, 45mg mirtazapine, 5mg lorazepam

- 2020 02 20, 17:19 #407211 Tai taip, jis turi receptorius, bet jei bus mažai glutamato, tai niekas ir neveiks tų receptorių, o jei bus daug glutmato, tai jie bus perstimuliuoti. O koks skirtumas tarp išderinto ir tarp per daug / per mažai? Ar čia turint omenyje, kad išderintas ir veikia stipriai tik tam tikrus receptorius?

- 2020 02 20, 18:24 #407213

Gliutamatas - pagrindinis dirginantis neuromediatorius CNS, praktiskai gali iziebti bet kuri neurona, jei veikimo potencialas yra pakankamas. Bet sakyti, kad jo mazai/daug negalima, nes jis turi kelis receptorius, kaip NMDA, AMPA, kainate ir bent 8 rusiu metabotropiniai receptoriai. Per stipri gliutamato veikla is tikruju gali sukelti itampa, panika ar haliucinacijas, kai i neuronus patenka per daug kalcio ir jie gali elementariai susprogti, bet pakankamu efektyvumu veikiancios AMPA sinapses apsaugo nuo stresiniu busenu ir sukelia neurogeneze hipokampe, kas leidzia formuoti naujus elgesio modelius ir nuraminti hiperaktyvia streso asi. Kaip ir su daugeliu neuromediatoriu, tiksliau galima butu naudoti "isderinta" termina, nei kad neuromediatoriaus yra ar tai per daug, ar tai per mazai.

tai taip
Iseina, kad reikia suprasti kokia yra problema. Bet cia ir sunkiausia. Kaip zinot, nerimas, itampa, pas visus, o vaistai skirtingi tik tinka. Kokie kriterijai?

- 2020 02 20, 19:17 #407216

Tai taip, jis turi receptorius, bet jei bus mažai glutamato, tai niekas ir neveiks tų receptorių, o jei bus daug glutmato, tai jie bus perstimuliuoti. O koks skirtumas tarp išderinto ir tarp per daug / per mažai? Ar čia turint omenyje, kad išderintas ir veikia stipriai tik tam tikrus receptorius?

Taip, greiciausiai vieni receptoriai veikiami per stipriai, kiti - per silpnai. Gliutamato veikimas sutrikes beveik visuose psichiatriniuose fenomenuose, nors tik antiepileptikai turi ta labiau tiesiogini veikima ir tu paciu veikimas dauguma per natrio/kalcio kanalu blokada, o ne specifiskai kazkas sudetingiau.

600mg quetiapine, 200mg lamotrigine, 45mg mirtazapine, 5mg lorazepam

- 2020 02 24, 12:05 #407270

Kokie vaistai tiktu šsiems simptomams? Itampa tai tokia daugiau fizine, raumenys isitempe, o baime tai pvz nakti einant tamsiu saligatviu neramu. Ir is to isplaukiantys sirdies ritmo sutrikimai ypac begiojant, ar mankstinantis, atsiranda baime, kad bus sirdies smugis ir panasiai, kas dar labiau pakelia sirdies ritma ir jis uzstringa ties kokiais 150 kol neisgeriu benzodiazepanu. Jokios depresijos nera, motyvacija, nuotaika, nuotaika viskas gerai, bet baime, itampa ir lyg panikos atakos treniruojantis atsiranda (nes sportas padidina baime?), ar cia panasu i dopamnino D2 receptoriu issiderinima?

Blemba kaip lengviau paliko paskaicius tavo posta. As dabar sita isgyvenu labai stipriai. Negaliu ramiai gyventi ir nesuprantu kas yra.
As manau, kad mano sirdis nusilpusi ar kazkas su ja negerai. Nes pradejau po ilgo laiko eiti i kacelke, nuo lapkricio. Is pradziu po kiekvieno pratimo atlikimo man imdavo spausti galva, suktis galva. Kenciau ir su didele baime sportavau su labai mazu kruviu. Nes labai noriu sportuot. Beveik jau dingo tie simptomai. Nebesvaiksta, nebespaudzia, bet jau labiau pavargus ar daugiau kruvio gavus berods sugrysta tas jausmas blogas. Bet tuo paciu ir nerimas suaktyveja. Blogiausiais momentais tai iki panikos atakos atrodo prieidavo,o gal iki sirdies blogumo. Nes kazkaip krutine uzdpausdavo ir taip negerai palikdavo kazkaip, tai vsio baigdavau treniruotes iskart. Ir isejus ir vaziuojant masina vis dar jausdavau spaudima toki virsugalvyje ir kaktoje. Bet gryzus pasimatavus spaudims jos budavo geras. Kaip minejau sie simptomai labai sumazejo. Pakeliu daugiau treniruotese. TACIAU, dabar man duria krutine sportuojant. Didinant kruvi atrodo ir skausmai dideja. Bet tuo paciu ir nesu tikras. Na zinau tik viena,kad atenus i trenkes ir sportuojant atsiranda krutines durimas. Ir paskui jis vis dideja. O kai nebesportuoju jis praeina. Pora kartu buvo taip, kad pradejo sleikstulys kilti toks lyg tuoj vemsiu, iskart galvoju sirdziai blogai, gal infarktas artinasi. Paejau i sona, praejo. Nu galvoju nu gi gal man nieko nera, einu dar pakartosiu, bet padarius pradejo krutine durti ir baigiau trenkes is baimes. Kita karta ant eliptical treniruoklio ten judejau 16minuciu ir sudure sirdi, galvoju gal stuburas, judu toliau ir tada permuso sirdi, tai iskart nusokau. Pasedet bandziau bet besedint pradejo pulsas dideti ir jausti krutineje sirdi. Galvoju vel artinasi infarktas. Su didziausia baime variau lauk nes maniau krisiu vienu metu. Ir esme dar ta kad daugiau pusvalandi koki sirdies pulsas nebemazejo zemiau 100. Jauciausi labai pavarges ant krutines. Tuo paciu buvo ir nerimas, buvau persigandes, drebantis is vidaus. Dabar pries savaite velgi buvau dar kitose treniruotese. Po prasitempimo pratimu dave kruvio 9min kartoti 3 pratimus ir po to man buvo taspats. Ziauriai pavargau. Ir sirdis nebenusiramino. Pulsas 100 virs pusvalandzio. Kol neisgeriau nuo pulso vaistu ir raminamuju. Tada susitvarke. Va sitaip dabar labai kenciu tokius dalykus. Kiekvienas pratimas yra baime didele. O ypac kai duria krutine. O sportuot noriu tai ir darau taip ant ribos ir nuolat pasakodamas savo merginai kaip jauciuos blogai. Kartu sportuojam.
Siaip man krutine daznai duria. Kai susinervinu labai ar nerimas. Ant ziauriu paxmielu esu su greitaja vaziaves su krutines deginimais ir durimais. Tai kaip ir galeciau galvoti kad nerviskai. Bet kodel kruvio metu?? Ar neturetu buti atvirksciai? O gal kruvio metu kyla stresas kazkoks ir mano nervai taip reaguoja? Siaip tai pulsas buna nedidelis sportuojant. Normalus.
Buvau ne pas viena daktara sirdies. Kruvi toleravau gerai. O echoskopija kairio skilvelio hipertrofija (tas jau 12 metu o gal ir daugiau, man dabar 33), 0-1 stadijos, o pasak kita daktara isvis nereiksmingas lokalus kairiojo skilvelio voztuvo nesandarumas, kairiojo skilvelio delitacija. Nesenai tyriausi. Galiu sportuoti sake. Bet sendien buvau pas seimos daktara kad pasiimti hotlerio aparata. Paskui vel eisiu pas sirdies daktara viska pasikartot. Dar vienas dalykas, kad atsistojant, o dabar daznai pasitaiko siaip pajudant uzspaudzia galva ir sirdi, sirdis taip letai plaka bet labai labai stipriais smugiais. Tada tenka pristabdyt, letai ikvept ar iskvept ora. Dar tas pats buna kai pasoku ir uzsikabinu kurnors kad istempti stubura ir tada nusokus visada uzspaudzia galva. Kazkas negerai su slegiu sirdyje? Kazka daktaras minejo kad gali buti. Taip ir nepaaiskino.
zodziu labai bijau del sirdies. Ar gali buti cia viskas nerviskai ir ar gresia pavojus. Temos autoriui panasiai kazkaip.

https://www.mixcloud.com/whizpr/best-of ... p-mix-set/ deep house