nedepresuok.lt

Sveiki, turiu klausimėlį.
Jau daug metų gyvenu su ganėtinai stipria anxiety, social anxiety ir depresija. Vaistų negeriu, pas psichologą bandžiau eiti kažkada, bet nepasiteisino, tai nuo tada daugiau ir nebebandžiau. Atrodė, jog visada viskas buvo ganėtinai "under control", nes be universiteto niekur daugiau nevaikščioju, su draugais beveik nesusitinku.
Neseniai įsidarbinau, dabar vyksta mokymai ir šitam darbe yra daug klausinėjimo, ypač pradžioje kai dar nežinai kaip ką daryti. Daug bendravimo, kolektyvas jaunas. Tai kelia labai daug streso, nes jausmas toks lyg nebemoku bendrauti su žmonėmis, nežinau visų "slangų", nerūkau. Vakar mus pasodino su čia jau seniai dirbančiais žmonėmis, kad galėtume ziūrėti kaip vyksta darbas, klausinėti, mokytis. Kambarys buvo pilnas žmonių, kažkas tarsi mane surakino. Sėdėjau beveik nejudėdama, buvo sunku kvėpuoti, norėjosi pabėgti iš ten. Visi kiti puikiai darbavosi, bendravo. Be to, kiekvieną rytą kai reikia ruoštis į darbą būna labai bloga, nėra apetito (kas man nėra būdinga), jaučiuosi tikrai prastai. Dienomis kai nereikia į darbą, viskas gerai.
Žodžiu, norėčiau nueiti pas profesionalą ir išsirašyti kokių nors vaistų nuo anxiety. Tai dabar iškilo klausimas. Ar yra kažkas, kas padėtų tiesiog nemąstyti tiek daug? Kas panaikintų tą visą perdėtą nerimą? Aš taip pavargau nuo visų nuolatinių emocijų, nuo nervinimosi. Ar esate kažką vartoję kas padėtų nuo anxiety ir social anxiety? Ir ar galima pas psichologą nevaikštant gauti kažkokių vaistų? Norėčiau pradėti lankytis pas psichologą, of course, kad padėti pačiai sau, rasti problemas ir pan. Bet kol kas jausmas toks, kad aš tiesiog nebegaliu visko pavežti pati emociškai.

Dėkui iš anksto.

Kai aš pradėjau eiti pas psichologą dėl depresijos, mane nusiuntė pas psichiatrą, nes dėl sujautrintos reakcijos tiesiog negaliu valdyti nieko.
Gali išbandyti meditaciją, gali bandyti sportą cheminės pusiausvyros pakeitimui. Tiesiog turi išeiti iš vieno būvio, kad galėtum sulaukti kitokios reakcijos. Ar bandei meditaciją?

Kas liečia "aš norėčiau, kad būtų taip ar anaip" - tai deja, tu negali savo smegenims pasakyti, kad jos vienaip ar kitaip reaguotų į vaistų poveikį. Tai visiškai nenuspėjama. Gali tiesiog nueiti pas specialistą, išsakyti problemą, jis išrašys generalizuotus vaistus. Ir tada žiūrėsi - kaip reaguoja organizmas. Ar pavyksta susitvarkyti? Juolab, kad yra dar pripratimo prie vaisto laikotarpis.

Vaistus gėriau pusantrų metų. Su dozių didinimais ir mažinimais. Kol atėjo tas laikas, kai supratau, kad jau galiu normaliai būti be jų. Tai yra, kai pabandydavau juos mesti per anksti, bet koks įvykis iškart sugniuždydavo.

Suprantu, kad nėra kažkokio quick fix to this problem ir reikia ilgai dirbti, kad pasiekti norimus rezultatus, bet ar yra kažkokie vaistai., kurie padeda "čia ir dabar" nuimti tą pastovų nerimą ir bent kiek atsipalaiduoti ir prieš kuriems išrašant nereiktų pastovių lankymusi pas psichologą? Nesinori mesti darbo vien dėl social anxiety. Praeitam darbe tas pats buvo. Po kelių dienų visko buvo tiesiog per daug, apsiverkiau, turėjau panick attack ir išėjau. O viskas buvo tik dėl to, kad visada buvo apsupta žmonių. Pirmą kartą gyvenime suprantu, kad mano mental illnesses trugdo normaliai funkcionuoti kaip adult.

Antidepresantai, kuriuos gėriau tikrai nuėmė nerimą. Nuėmė visas emocijas (ir geras, ir blogas) ir pakankamai greitai. Pradžioje nuo nerimo gėriau ir stiprokus raminamuosius (Bromazepamą), bet jie tikrai stiproki, reikia daugiau pastangų kažką padaryt, apatija labai stipri. Tai yra kol pradėjo veikti AD, buvau apslopinta raminamųjų. Bet darbo nemečiau nei vienos dienos.

Visgi turi kreiptis pas psichiatrą, kad parinktų tinkamus vaistus, dozes, etc.

Ačiū už atsakymą!

Turiu dar kelis gal kvailokus klausimus.
Koks jausmas būti visiškai apatiškam viskam? Dažnai galvoju kaip gera būtų nieko nejausti. Nei gero, nei blogo. Bet daugelis, kurie su tuo susiduria yra priešingos nuomonės.
Taip pat, ar ta apatija veikia ir bendravimą? T.y. ar dingsta tas nuolatinis perdėtas nerimas kas apie mane ką pagalvos?
Taip pat, koks jausmas kai vaistai pradeda veikti? Ar ta apatija atsiranda staiga ar po truputi?
Ir finally, ar labai sunku dirbti jei esi veikiamas vaistų, kurie tave bejausmį daro? Ar paveikia darbo performance?

Aš nuo baisėjimosi ką kas apie mane pagalvos pabėgau tik perskaičiusi knygą, "Moterys, kurios galvoja per daug" ir įsiteigusi sau, kad žmonės apie mane negalvoja jie galvoja tik apie save, taip kaip tu galvodama apie kitus manai, kad jie galvoja tik apie tave. Taip kaip kiti, galvodami apie tave, galvoja apie tai, ką tu galvoji apie juos

Dėl darbo - nebelieka džiaugsmo Kai nustojau vartoti antidepresantus - nustebau, pajutusi džiugesį dėl paprastų dalykų. Aišku, nereikia pamiršti, kad sergant depresija su visu jos ahedonizmu, tai džiaugsmo ten irgi nėr.

Kas liečia slopinantį poveikį, stengiesi daryti tai, ką turi daryti. Man Bromazepamas nelabai patiko. Jis pradžioje gerai nuėmė nerimą, bet kai jau susitvarkai su nerimu, pradeda slopinti ir tavo geruosius dirgiklius ir darosi vis sunkiau. Man pačiai pradžioje jį reikėjo gerti kelis kartus per dieną ir didesnę dozę nakčiai, nes kelis metus jau kankino nemiga. Labai bijojau priprasti, todėl pradžioje pasidariau vieną pertrauką, o vėliau tik retsykiais išgerdavau nakčiai, kai jau suprasdavau, kad pati neįveiksiu, o išsimiegoti reikia.

Kai esi nujautrinta, lengviau nebesukti ciklo galvoje ir eiti per visus blogus dalykus. Tarsi kažkiek žiūrėtum iš tono. Bet vaistų amžinai negersi (nebent taip paprasčiau), turi iš esmės keisti savo reakcijas, o dėl to dirbi su psichologu.

Turi ieškoti pati būdų kaip susitvarkyti, čia skaitydama patirtis nebūtinai pasiruoši tam, kas tavęs laukia. Kiekvieno žmogaus tikslai gali skirtis. Aš buvau stipriai nusiteikus negerti apskritai jokių vaistų. Bet jau nebeveikė jokie silpnesni, o tai jau požymis. Ar esi bandžiusi gerti valerijonų? Jei jie padeda sumažinti nerimą, galbūt situacija nėra tokia bloga? Nes sergant depresija iš jų nebuvo absoliučiai jokio poveikio. Išlipus iš jos - yra. Jei nerimauju, kad neužmigsiu jau užtenka išgerti papildų miegui.

Labai didelis ačiū už išsamų atsakymą!

Valerijos man niekada neveikė, deja. Frankly, labai noriu nesinervinti nors vieną dieną. Jau taip seniai negaliu išbūti net valandos dėl kažko nesinervindama. Norisi kažkaip bent trumpam pasidžiaugti gyvenimu be overthinking. Net jei ir gerų emocijų nebus. Tiesiog nesveikas nuovargis jaučiasi po tiek metų kasdienio nerimo.

Suprantu, kad vaistų amžinai negersiu ir kad reiks dirbti su savim, bet šiuo metu noriu tik temporary fix.

Vaistai tam yra, tik turi su surasti kas tau tinka pvz man netinka nei ssri, nei snri klasės antidepresantai, nes tiesiog neveikia.. Bet mano situacija skirtinga, nes sergu bipoliniu sutrikimu.

Na man kyla klausimas, ar čia patarinėjantys taip daro, kaip ir parašė? Na jeigu pas juos būtų viskas OK, nemanau, kad čia sėdėtų.

Žmogus kreipiasi pagalbos, nes išseko nuo nerimo. Psichoterapija gal ir padėtų, bet žiūrint ar dabar tavo būsena bent jau pakankamai gera. Jei nėra jėgų, mažai valgai, nesinori bendrauti, tai greičiausiai dėl nerimo atsirado depresija.. Man tas pažįstama, kadangi man taip būna, ir dažnai.

Nepabijok kreiptis pas psichiatrą gal vaistai tau būtų atspirties taškas, ir paskiau galėtum lankyti psichoterapiją

Depresija man seniai jau pripažinta Nerimo sutrikimas irgi. Tiesiog negydoma niekas jau daug metų. Žinau, kad čia mano pačios kaltė, bet tiesiog kažkaip pasiekiau jau tokį tašką kai nebesinori pačiam sau padėti. Pasidarė tarsi patogu būti liūdnai visada, savęs nemėgti, nebendrauti. You know? Tai jau taip normalu, kad būvimas laimingai ar nesivervinimas dėl kiekvienos smulkmenos jau beveik atrodo neįmanomas dalykas. Panikos priepuoliai jau tapo kasdienybe. Bet tik dabar po daug metų tokio egzistavimo reikia išeiti į realų pasaulį, sutikti žmones, bendrauti. Ir staiga aš supratau kaip labai aš negaliu to daryti, nes kiekvienam žingsny norisi apsiverkti ir niekada nebegrįžti ten, kur nerimas kyla. Šiuo atveju tai darbo vieta. Anksčiau ar vėliau per save perlipti teks, nes dirbti reikia, o toks egzistavimas nors ir tapo normaliu vis tiek kelia labai daug neigiamų emocijų ir skatina depresijos progresavimą. Pavargau siaubingai nuo visko. O labiausiai nuo savęs pačios.

Labai tikiuosi, kad vaistai bus atspirties taškas ir galėsiu toliau progresuoti su terapijos pagalba.

Again, ačiū už visus atsakymus. Gives me hope

Rawmilk rašė:Labai didelis ačiū už išsamų atsakymą!

Valerijos man niekada neveikė, deja. Frankly, labai noriu nesinervinti nors vieną dieną. Jau taip seniai negaliu išbūti net valandos dėl kažko nesinervindama. Norisi kažkaip bent trumpam pasidžiaugti gyvenimu be overthinking. Net jei ir gerų emocijų nebus. Tiesiog nesveikas nuovargis jaučiasi po tiek metų kasdienio nerimo.

Suprantu, kad vaistų amžinai negersiu ir kad reiks dirbti su savim, bet šiuo metu noriu tik temporary fix.

Nu tu ziuriu lietuvu kalba tai nori pamirst,nors ir as labiau megstu anglu bet nebandau tapti vilniaus lietuviu,i klaidas nekreipt demesio angliskai maziau padaryciau. sakyciau kad tu is kokio vilniaus,panasus i kaip is passanger - let her go down dainos tipo zmones,marskinukai rudos kelnes,ir nieko priestai neturiu. Man su nerimu dabar irgi sikna delto gryztu paskaityt. Dabar ziurek kaip is zmogaus kuris su nerimu turejo daug metu problemu ir isivaizduoja kad jis yra labai protingas. Siandien miegojau 5h,lomkes jauciu iki dabar,tikiuosi greiciau ateis naktis kad pamiegociau ir bus is tu naktu kai gerai pamiegosi, nors bandau dirbt dar Kaip kazkur rasiau dabar net neiseinu is namu,bijau nueit vos toliau,vos isejus kala nesamoningi panikos priepuoliai kad atrodo krisi ir vsio,neina net ramintis,per menesi subirejo is jokiu social problemu iki negalejimo iseit is namu. Dabar ziurek,nerimas kelia pastovu galvojima,tu isitikinus psichologiskai jog daug galvoti yra gerai,jog galvojimas yra igimtas ir butinas dalykas kuris tave pavercia zmogum ir zodziu tu pasamoniskai galvoji jog tai yra teisingas kelias nes zmogus privalo galvoti taip kaip jis miega valgo ir t.t.,bet iskur tu zinai jog tai gerai? Nerimas sukelia pastoves mintis,tavo mintis yra pergreitos,nes jos yra veikiamos nerimo pastoviai,veikiant nerimui kokius protingus sprendimus gali primti? dabar tu isivaizduok nerimas,panikos priepuoliai,tai yra kuno reakcija i pavoju,kaip pvz matai kad slysti su masina ir trenksiesi,gal mirsi gal ne,isijungia kuno apsaugine sistema,sukele adrenalina,padidina spaudima,velgi cia galima issiplesti auksciau bet tarkim nesureiksminam perdaug ir nesigilinam,jeigu tu kiekviena diena gyveni tokioj situacijoj kaip patirdama avarija nuo ryto iki vakaro? tu galvoji tau namie gerai? kodel tu manai kad tau namie gerai? nes nerimas mazesnis? bet ar tai reiskia kad tavo psichika ir nerimas yra visiskai idealus? ar tu gali pataukti dideli streso lygi? ar kadanors gyvenima matai grazu is tiesiog tuscios ramios ramumos o ne is emocijos? viena yra galvoti o kita yra PERGALVOTI,galvoti zmogisku greiciu ir psichologija yra gerai,bet jeigu tavo mintys yra 2 kartus greitesnes ar dar daugiau,tu net nematai gyvenimo bet galvoji jog tai yra gerai,tu galvoji jog tai yra tiesa,bet tai nera tiesa,kodel tu manai jog su tavim viskas gerai ir tavo mastimas yra geras kai tu net negali dirbt normaliai? tai tavo psichika ir protine veikla buna ideali namie o isejus is namu tavo smegenis paima ir suluzta? nei inai namie normali o isejus isviso pasidaro kritiskai bloga. o del ten tu zodziu kur naudojai atapija ar whatever,kaip sakiau nemiegojau ir neperskaitinesiu temos bet i ka reikia stengsiuos susitelkt. taip tavo mintys pasikeis,taip kaikurie vaistai pabukina emocijas,man mirtazapinas buvo pragaras,nieko nenorejau,bet kitiem buna viskas ok,bet kaip sakiau,TAVO DABAR MASTIMAS YRA BLOGAS,net is tavo perskaitytu zinuciu jauciasi jog nerimo lygis yra toks aukstas kaip butum ikalus 5 puodukus kavis,o gi rasai tikrai ne is darbo. nerime niekada nematysi didelio vaizdo,o nematant didelio vaizdo ir gyvensi mazam vaizde. visais atvejais nerimas yra priesas. taip gali nutrukti optimizmas,gali prarasti idomuma ar kazkokius siekius ar troskimus,bet pirmas dalykas ar tai istikro nutruks ar tai tiesiog tavo smegenis nesupras delko pasikeitimu kaip prisitaikyti prie ju? zinoma pradesi vel lomkes,vel blogumai,mastysenos pasikeitimai,sitam reik laiko ir ramesnes aplinkos. priestai rasiau tu kaip tu bernas,paskiau pamaciau kad merga,nuo nemazai vaistu praugsi svorio,klausk iskarto kas neaugina. dabar ziurek nuo ko tau kyla nerimas,yra isoriniai veiksniai kurie tau sukele nerima vistiek kazkokie + smegenus disbalancas ar kas per sh ten darosi,pradejus vaistus gerti tavo mastimas vel gali pasikeist bet sumazejusios emocijis gali sukelti depresinga pojuti nes emocijos kurios tave tiksedavo taps ramios,cia is galimu variantu kas gali but. Zodziu uzbaigsiu tai tiksliai protingai,tau nerimas,is namu iseit kaip zmogus negali,nerimas tavo pakiles 5x,TU ESI VISISKOJ SIKNOJ,panasiai kaip as dabar,nu tik tau geriau as is namu nenoriu iseit net. TAU YRA ZOPA. nezinau kurioj vietoj kazkur bandai izvelgti kad tau kazkas gerai, o persigalvojimas (overthinking) yra blogis,didziausias nerimo pozymis ir jis yra apgaulingas dalykas kuris privercia tavo mastyti jog tau viskas gerai nes galvoji,o galvot ale labai gerai. bet vaistu neapseisi. viskas idealu niekada nebus,pamirsk i ateity idealizma kai praeis nerimas bet pamazes libido ar pan ir atsimink kad pradejai gert del nerimo o ne pradet verkt kad anksciau geriau but,nes nebuvo. sitam forume sveiki zmones nesilanko!!!!! gal pateksi pas kokia normalesne daktare,pataikys vaistus geriau,apsiraminsi,maziau persigalvosi,daugiau galvosi apie ka reik,pamus kazka ir i neigiama kaip emocijos bet perdaug ju ir negerai. o dabar dar ka perskaiciau,pati zinai kad tau nerimas daug metu,pavargus pastoviai,bet vaistu negeri? kazkokia anomalija. nors zinoma ir as megstu grybaut ir sakyt ne negersiu. zinai kada gerai persigalvot? man irgi su nerimu didziausia problema is didziausiu,kai klonopina 3 savaites geriau,atrode uzsimerkes mintyse galeciau is kruvos kubeliu pastatyt piramine,va cia tai geris buvo,o ne ant nerimo 3 minciu protingai susideliot nesugebi. issirasyk vaistu kokiu silpnesniu ir gerk ir nepamirsk kad kai pasikeis nerimas smegenis neuspras kas darosi ir turesi pakeisyt poziuri i dalykus kaip juos matai nes nesuprasdama galvosi cia tas negerai cia anas,kaip nuskridus i kita sali,turi prisitaikyt prie najo maisto,naujos kalbos ir t.t. nes psichologiskai pradesi galvot nesamones nesuprasdama kas istikro vyksta. zdz nezinau kiek cia proto,kad bent kazka protingo pasakiau tai faktas,o jei kam kas nepatiks tai mazai miegojau

eik issirasyk raminanciu savaite pagerk nepriprasi per tiek nesuprantu kodel tu senai to nedarai,pagerk savaite,negerk savaite paskiau vel pagerk.aisku ar nepriprasi ir neprasi tiesiog gert,bet kiti 10 metu gere ir neverke. nesakau kad taip daryt.bet tai savaite pageri,savaite negeri,savaite pageri,savaite negeri. mistikas kazkokias isvis darai. del antidepresantu suprantu o kodel benzu nei pora dienu negeri ir nesimeto tai mistika.

Aš apskritai siūlau pirmiausiai pasitarti su gydytoju. Pasakojo, kad kažkas išgėrė vienu ypu Bromazepamo tabletę, o paskui gaivelėjosi kelias dienas. Gali būti, kad vaistai suveiks kitaip. Bet turi judintis.

Nu malonu malonu, bet aš ne vilnietis kol rašai tokias ilgas žinutes galėjai jau pas gydytoją užsiregistruoti. Jei psichoterapiją netinka, psichiatras vienintelė išeitis

vitamin9 rašė:eik issirasyk raminanciu savaite pagerk nepriprasi per tiek nesuprantu kodel tu senai to nedarai,pagerk savaite,negerk savaite paskiau vel pagerk.aisku ar nepriprasi ir neprasi tiesiog gert,bet kiti 10 metu gere ir neverke. nesakau kad taip daryt.bet tai savaite pageri,savaite negeri,savaite pageri,savaite negeri. mistikas kazkokias isvis darai. del antidepresantu suprantu o kodel benzu nei pora dienu negeri ir nesimeto tai mistika.

Bruh, jei viskas būtų taip paprasta kaip nueiti ir išsirašyti vaistų, žmonės neturėtų problemų. Vieniems tai galbūt lengva, sure, bet kitiems nelabai. Visi skirtingai matom ir suprantam pasaulį. No need to judge others just cause tau pačiam lengva nueiti ir išsirašyti vaistų.

Aš suprantu, kaip nesinori. Bet patikėk, nuoširdžiai sakau - iki kol manęs nenusiuntė pas psichiatrą, niekada negėriau jokių stipresnių vaistų ir piktinausi geriančiais. Bet be jų tikrai tikrai nebūčiau išlipus. Jei jausi, kad pernelyg slopina, gali bandyti mažinti dozę. Nemesti, bet mažinti, ieškoti kitų būdų. Nes tikrai, mano gyvenimas pasisuko visai kitaip, kai priėmiau ką galiu daryti ir ko negaliu. Bet nerimo prislopinimas padėjo suvokti kas man svarbu ir kaip tvarkytis su viskuo.

Dabar negeriu vaistų. Ne, gyvenimas nėra tobulas. Jis niekada niekam toks nebūna. Turiu spręsti kitas problemas, vėl kreiptis pas psichiatrą, pasidaryti tyrimus dėl ADHD. Bet bent jau suvokiu kas man sukelia nerimą, kaip aš reguoju, kad man tai gadina gyvenimą ir pan. Ir kodėl viskas klostėsi taip kaip klostėsi. Ir vien tai yra gerai.