nedepresuok.lt

Kokie antidepresantai/leptikai ne tai kad veikia tiesiog gerai nuo nerimo,bet ir yra dieniniai ir maziausia veikia histamina? Ar jie visi veikia histamina?
Kaip clonezepamas veikia histamina? Klausiu del alerginio klausimo. Nes kai geriau vien clonezepama alergijos buvo daug daug maziau. O tarkim kai geriau mirtazapina,dabar quetiapine,jie labai stipriai veikia histamina geriant pries miega.

vitamin9 rašė:Kokie antidepresantai/leptikai ne tai kad veikia tiesiog gerai nuo nerimo,bet ir yra dieniniai ir maziausia veikia histamina? Ar jie visi veikia histamina?
Kaip clonezepamas veikia histamina? Klausiu del alerginio klausimo. Nes kai geriau vien clonezepama alergijos buvo daug daug maziau. O tarkim kai geriau mirtazapina,dabar quetiapine,jie labai stipriai veikia histamina geriant pries miega.

Benzodiazepinai neveikia histamino, jie yra pozityvus alosteriniai GABA neuromediatoriaus agonistai. Antiepileptikai taip pat neveikia histamino, daugelis ju mazina neuronu aktyvuma per natrio ar kalcio kanalu blokada, taip mazindami gliutamato sklaida. Tricikliai antidepresantai stipriau/silpniau visi pablokuoja, is naujesniu vaistu tik citalopramas turi minimalu histamino veikima ir galbut paroxetinas, kiti visi neveikia.

biggie rašė:

vitamin9 rašė:Kokie antidepresantai/leptikai ne tai kad veikia tiesiog gerai nuo nerimo,bet ir yra dieniniai ir maziausia veikia histamina? Ar jie visi veikia histamina?
Kaip clonezepamas veikia histamina? Klausiu del alerginio klausimo. Nes kai geriau vien clonezepama alergijos buvo daug daug maziau. O tarkim kai geriau mirtazapina,dabar quetiapine,jie labai stipriai veikia histamina geriant pries miega.

Benzodiazepinai neveikia histamino, jie yra pozityvus alosteriniai GABA neuromediatoriaus agonistai. Antiepileptikai taip pat neveikia histamino, daugelis ju mazina neuronu aktyvuma per natrio ar kalcio kanalu blokada, taip mazindami gliutamato sklaida. Tricikliai antidepresantai stipriau/silpniau visi pablokuoja, is naujesniu vaistu tik citalopramas turi minimalu histamino veikima ir galbut paroxetinas, kiti visi neveikia.

Antileptikai turejai galvoj neuroleptikai? Quetiapinas stipriai veikia histamina ar turejau galvoj kad jis jo neveikia?

vitamin9 rašė:

biggie rašė:

vitamin9 rašė:Kokie antidepresantai/leptikai ne tai kad veikia tiesiog gerai nuo nerimo,bet ir yra dieniniai ir maziausia veikia histamina? Ar jie visi veikia histamina?
Kaip clonezepamas veikia histamina? Klausiu del alerginio klausimo. Nes kai geriau vien clonezepama alergijos buvo daug daug maziau. O tarkim kai geriau mirtazapina,dabar quetiapine,jie labai stipriai veikia histamina geriant pries miega.

Benzodiazepinai neveikia histamino, jie yra pozityvus alosteriniai GABA neuromediatoriaus agonistai. Antiepileptikai taip pat neveikia histamino, daugelis ju mazina neuronu aktyvuma per natrio ar kalcio kanalu blokada, taip mazindami gliutamato sklaida. Tricikliai antidepresantai stipriau/silpniau visi pablokuoja, is naujesniu vaistu tik citalopramas turi minimalu histamino veikima ir galbut paroxetinas, kiti visi neveikia.

Antileptikai turejai galvoj neuroleptikai? Quetiapinas stipriai veikia histamina ar turejau galvoj kad jis jo neveikia?

As taip supratau, kad apie antiepileptikus klausi. Kalbant apie neuroleptikus, tai daugiau ju veikia, nei neveikia. Visiskai neveikia turbut vienintelis amisulpridas, labai mazai veikia aripiprazolis, cariprazinas ir ziprasidonas. Likusieji atipiniai, bent jau kurie yra Lietuvoje registruoti, daugmaz veikia. Dideles potencijos tipiniai, kaip haloperidolis, veikia minimaliai, mazesnes potencijos, kaip chlorpromazinas ar chlorprothixenas - veikia. Siaip visa sita informacija galima rasti google, dazniausiai net wikipedijoj.

O, kaip qvetiapinas?

Veikia labai stipriai, jei neklystu jau 25mg pilnai prisotina H1 receptoriu ji blokuojant

Kaip suprasti? Gal galima detaliau?

Mersas rašė:Kaip suprasti? Gal galima detaliau?

Yra daug tu neuromediatoriu, kai kurie ju didina budruma, kai kurie slopina. Histaminas yra budruma didinantis neuromediatorius ir tai daro daugiausiai per H1 receptoriu (receptoriu yra ir daugiau, bet sitas kaip ir pagrindinis). Kai kurie vaistai yra H1 receptoriaus antagonistai, jie kabinasi prie H1 receptoriaus ir, neleisdami naturaliam histaminui ten kabintis, sukelia slopinima, apetito padidejima ir, galimai, svorio prieaugi (del paskutinio tai tik hipoteze). Kai kurie vaistai, kaip quetiapinas, turi toki stipru kabinimasi prie H1 receptoriaus, kad net nedideles dozes gali okupuoti netoli 100% H1 receptoriaus, taip neleisdami histaminui veikti ir palaikyti budrumo. Olanzapinas taip pat yra labai stiprus antihistaminas. Su mirtazapinu, mano nuomone, yra dar kitaip. Mirtazapinas gali buti ne tik antagonistas, bet net ir inverse-agonistas H1 receptoriui. Jei antagonistas tiesiog prisikabina ir neleidzia jokio signalo, inverse-agonistas, prilipes prie receptoriaus, gali net siusti priesinga signala, nei siustu pats histaminas. Inverse-agonizmas siaip maziau aprasytas procesas nei antagonizmas, be to nesu tikras, ar imanoma patikrinti tikslu skirtuma tarp situ abieju funkciju.

biggie rašė:

Mersas rašė:Kaip suprasti? Gal galima detaliau?

Yra daug tu neuromediatoriu, kai kurie ju didina budruma, kai kurie slopina. Histaminas yra budruma didinantis neuromediatorius ir tai daro daugiausiai per H1 receptoriu (receptoriu yra ir daugiau, bet sitas kaip ir pagrindinis). Kai kurie vaistai yra H1 receptoriaus antagonistai, jie kabinasi prie H1 receptoriaus ir, neleisdami naturaliam histaminui ten kabintis, sukelia slopinima, apetito padidejima ir, galimai, svorio prieaugi (del paskutinio tai tik hipoteze). Kai kurie vaistai, kaip quetiapinas, turi toki stipru kabinimasi prie H1 receptoriaus, kad net nedideles dozes gali okupuoti netoli 100% H1 receptoriaus, taip neleisdami histaminui veikti ir palaikyti budrumo. Olanzapinas taip pat yra labai stiprus antihistaminas. Su mirtazapinu, mano nuomone, yra dar kitaip. Mirtazapinas gali buti ne tik antagonistas, bet net ir inverse-agonistas H1 receptoriui. Jei antagonistas tiesiog prisikabina ir neleidzia jokio signalo, inverse-agonistas, prilipes prie receptoriaus, gali net siusti priesinga signala, nei siustu pats histaminas. Inverse-agonizmas siaip maziau aprasytas procesas nei antagonizmas, be to nesu tikras, ar imanoma patikrinti tikslu skirtuma tarp situ abieju funkciju.

O galėtum paprastam žmogui kaip man paaiškint kas tas histaminas? Pats vartoju quetiapiną ir.. nežinau.. jaučiuos energingas. Ar jis kaip tik slopina ar "tonizuoja"? Gali būt kad energija ir nuo seroxato aišku. Arba nuo pačios depresijos.. arba net ir nuo to kad po biškį sveikata gerėja. Bet nelabai man patinka tas energingumas. Toks biškį nervinantis, tai pirštais stukseni, tai kojom mali, tai dantym biškį ritmą pamuši, tai dainos labai įstringa į galvą, kartais net tik'ai atsiranda nevalingi. Kiek supratau quetiapinas kaip tik turėtų slopinti ar netaip supratau?

Mannir idomu ar slopina, ar dirgina? Nes kazkaip keistai jauciuos nors ir nuo nedideles kvecio dozes. Biggie, paaiskink mums nesuprantantiems tu terminu, please.

Slopina. Kvetiapinas ir mirtazapinas turi labai stipru hipnotini efekta (migdo) del to, kad stipriai kabinasi prie histamininiu receptoriu juos "blokuodamas" (supaprastintai) - tai reiskia, sie du preparatai turi stipru anti-histaminini efekta, kuris migdo, o taip pat padeda ir nuo alergijos. Paprasti vaistai nuo alergijos irgi veikia histamininius receptorius juos blokuodamas. Kai buna alergija, histaminiai receptoriai aktyvuojasi ir buna per daug aktyvus, sukeldami sloga, akiu paraudima ir panasius dalykus, bet ziurint is psichiatrines puses, tai naudingiausias ju migdymo, slopinimo efektas, todel visi vaistai, kurie yra stipriau antihistamininiai yra vakariniai, geriami pries miega - tai kvetiapinas, mirtazapinas, olanzapinas ir daug tricikliu antidepresantu o taip pat ir neuroleptiku.

Be to, kad jis migdo, psichiatrijoj teigiamu efektu gydanciu jis neturi, nebent galbut kazkam tas slopinimas malsinti gali nerima sukeldamas mieguistuma, bet cia toks netiesioginis, negydantis budas, kuris kai kuriem padeda, bet nera naudojamas psichiatrijoje kaip pagrindinis nerimo malsinimo budas.

O del kvetiapino tai labai priklauso nuo dozes kokia geri. 25mg tai tik histamininius ir veikia, vakare isgeri - uzmiegi, ryte jau to vaisto efekto buna nebelike. Aukstesnes dozes jau turi ir ta tikraji neuroleptini poveiki, antipsichotini. Pritaikymo budu gali buti ivairiu, pagrinde, aisku, sizo, bipolinis ir t.t. Prie paprastos depresijos, paprastas neprailginto veikimo kvetiapinas, jei neklystu, nera indikuojamas depresijai. Tik prailginto veikimo. Nerima gydyti kvetiapinu nera pati geriausia ideja, nes veikia tikrai daug receptoriu, kurie nera reikalingi depresijai, nerimui gydyti. Tai jeigu negalima kelti dozes pagrindinio AD, galbut galima bandyti koki pregabalina arba kombinuoti su atipiniais antidepresantais, kaip mirtazapinas, agomelatoninas, arba silpnesniais neuroleptikais - sulpiridas, flupentixolis, mazos ariprapizolio dozes dar indikiuojamos, ypac prie obsesiniu tendenciju.

LBJ rašė:O del kvetiapino tai labai priklauso nuo dozes kokia geri. 25mg tai tik histamininius ir veikia, vakare isgeri - uzmiegi, ryte jau to vaisto efekto buna nebelike. Aukstesnes dozes jau turi ir ta tikraji neuroleptini poveiki, antipsichotini. Pritaikymo budu gali buti ivairiu, pagrinde, aisku, sizo, bipolinis ir t.t. Prie paprastos depresijos, paprastas neprailginto veikimo kvetiapinas, jei neklystu, nera indikuojamas depresijai. Tik prailginto veikimo. Nerima gydyti kvetiapinu nera pati geriausia ideja, nes veikia tikrai daug receptoriu, kurie nera reikalingi depresijai, nerimui gydyti. Tai jeigu negalima kelti dozes pagrindinio AD, galbut galima bandyti koki pregabalina arba kombinuoti su atipiniais antidepresantais, kaip mirtazapinas, agomelatoninas, arba silpnesniais neuroleptikais - sulpiridas, flupentixolis, mazos ariprapizolio dozes dar indikiuojamos, ypac prie obsesiniu tendenciju.

Na man pradžioje gydymo visad su AD duoda ir quetiapiną, kad kol įsivažiuos AD bent kažkiek nerimas nuslūgtų. O poto jau kai matai kad pakanka vienų AD, tada quetiapiną nuima. Ir neprailginto kažkodėl vartoju, o paprasto veikimo. Tiesą sakant dar negalėčiau be jo būt. Vos tik ryte bandžiau neimti, iškart išlindo nerimas. Viena vertus neimant ryte jo, pasijaučiu žymiai žvalesnis. Kita vertus po kelių dienų vėl grįžtu prie nerimo ir nuovargio. O vat vėl pradėjus imt quetiapiną ryte kažkodėl pasidarau aktyvesnis. Kažkiek paslopina aišku tie 25mg, bet nelabai jaučiasi, kažkodėl kaiptik aktyvus pasidarau ir nebenoriu net naktym miegot. Žodžiu - pakolkas 200mg nakčiai, 25mg ryte. Jau 4mėnesiai eina gydymas, bet paroxetinas 30mg dar nepadeda. Norėjo daktarė didint paroxetiną iki 45, bet atsisakiau. Tiesiog grįžau prie quetiapino didesnės dozės.. Na keista. Jeigu jis tikrai slopinantis, tai matyt mano liga vis dar permuša vaistus. Nervingumas/drebulys/dantų kalimas/dainų įstrigimas į galvą įkyrus... nežinau kas čia mane taip dirgina, bet be vaistų man tokių simptomų nebuvo. Na geriau padrebės rankos biškutį, negu kad panika sugrįš. Tegul dreba tos rankos nusispjaut.

Deividas rašė:

biggie rašė:

Mersas rašė:Kaip suprasti? Gal galima detaliau?

Yra daug tu neuromediatoriu, kai kurie ju didina budruma, kai kurie slopina. Histaminas yra budruma didinantis neuromediatorius ir tai daro daugiausiai per H1 receptoriu (receptoriu yra ir daugiau, bet sitas kaip ir pagrindinis). Kai kurie vaistai yra H1 receptoriaus antagonistai, jie kabinasi prie H1 receptoriaus ir, neleisdami naturaliam histaminui ten kabintis, sukelia slopinima, apetito padidejima ir, galimai, svorio prieaugi (del paskutinio tai tik hipoteze). Kai kurie vaistai, kaip quetiapinas, turi toki stipru kabinimasi prie H1 receptoriaus, kad net nedideles dozes gali okupuoti netoli 100% H1 receptoriaus, taip neleisdami histaminui veikti ir palaikyti budrumo. Olanzapinas taip pat yra labai stiprus antihistaminas. Su mirtazapinu, mano nuomone, yra dar kitaip. Mirtazapinas gali buti ne tik antagonistas, bet net ir inverse-agonistas H1 receptoriui. Jei antagonistas tiesiog prisikabina ir neleidzia jokio signalo, inverse-agonistas, prilipes prie receptoriaus, gali net siusti priesinga signala, nei siustu pats histaminas. Inverse-agonizmas siaip maziau aprasytas procesas nei antagonizmas, be to nesu tikras, ar imanoma patikrinti tikslu skirtuma tarp situ abieju funkciju.

O galėtum paprastam žmogui kaip man paaiškint kas tas histaminas? Pats vartoju quetiapiną ir.. nežinau.. jaučiuos energingas. Ar jis kaip tik slopina ar "tonizuoja"? Gali būt kad energija ir nuo seroxato aišku. Arba nuo pačios depresijos.. arba net ir nuo to kad po biškį sveikata gerėja. Bet nelabai man patinka tas energingumas. Toks biškį nervinantis, tai pirštais stukseni, tai kojom mali, tai dantym biškį ritmą pamuši, tai dainos labai įstringa į galvą, kartais net tik'ai atsiranda nevalingi. Kiek supratau quetiapinas kaip tik turėtų slopinti ar netaip supratau?

Na, zinai, nesu as diplomuotas neuromokslininkas, todel mano zinios visvien yra megejisko lygio, kas buna idomu paskaitau, kai ka isimenu, bet yra tam tikra riba, kiek as teisingai galiu viska sudelioti.

Paciu vaistu yra pilna ir, aisku, yra individualumo reikalas, nes nu nera taip, kad pas kiekviena identiskos smegenys - skiriasi neuromediatoriu kiekiai, smegenu anatominiai skirtumai, receptoriu pas kazka daugiau, pas kazka maziau ir t.t. Jei taip paimti vaista, kuris yra grynas H1 blokuotojas, tai jis tikrai slopins, konkreciu vaistu, kurie yra Lietuvoje registruoti, tingiu ieskoti, bet jie pasizymi anti-alerginem savybem. Toks kaip quetiapinas veikia labai daug receptoriu, mazomis dozemis veikia tuos, prie kuriu stipriausiai kabinasi (tokia vaisto savybe), didinant doze "ima" vis daugiau, todel 25mg quetiapinas neturi antipsichoziniu savybiu, kai 400mg jau turi, paprasciausiai tik tada pakankamai stipriai pradeda blokuoti dopamino D2 receptoriu (kaip ir numanomas antipsichozinis veikimas). Tavo atveju, aisku, gali buti paprasciausiai nerimas, nes tokie dalykai kaip stresas sukelia panasius reiskinius. Gali buti ir seroxatas, jis didina serotonina, bet serotoninas kyla visur, net ir nepageidaujamose judesiu zonose ar miego centruose, todel kai kuriems pasireiskia tas judesiu nerimastingumas ar nemiga vartojant paroxetina. Pakankai dideles neuroleptiku, kaip quetiapinas, dozes irgi gali sukelti panasius reiskinius, dazniausiai toki reiskini vadina akatizija. Dopaminas stipriai veikia judesius, todel jo stygius gali sukelti ta pacia akatizija arba blogiau, parkinsonizma.

Antidepresantu, tokiu kaip paroxetinas ar SSRI bendrai, salutinius reiskinius daugiau ar maziau galima prognozuoti, nes jie bendrai visi veikia tokiu paciu mechanizmu, siek tiek skiriasi antrines savybes, bet nezymiai. Atipiniu neuroleptiku farmakologija ypatingai sudetinga, todel daug sunkiau prognozuoti kaip reaguos zmogus i viena ar kita vaista. Pavyzdziui, konkreciai quetiapinas prie to kad slopina, kartu kelia ir noradrenalino lygi, kai kam tai pasireiks kaip depresija mazinantis dalykas, kitam pasireiks kaip nerima didinantis. Yra net gi atveju, nors jie ir labai reti, kai quetiapinas veikia net gi per daug kaip antidepresantas ir gali sukelti manijas. Butu gerai, kad kazkokie tyrimai parodytu vaistu individualu tinkamuma, bet genetika nera dar taip toli pazengus. Is jau esamu testu galima daryti kai kurias prielaidas, bet bandymu-klaidu metodas dar yra vienintelis ir tiksliausias budas atsekti vaistu tinkamuma.

O, lyrika neveikia dopamino? Neslopina jo? Gali irgi dirginti?