Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Horacijus
#89273 O man rodos, kad jūs kvaili, gincijatės, įrodinėjate... ir ką? Ką tai keičia? Nieko... :D
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#89340 Nieko nekeistu, jei nebutu abejojanciu.. neisizeisk, bet kvailai tu atrodai, kai pasakau jog rasai ne i tema, bet toliau tai darai :)
Taip kad, jei turi ka pasakyti i tema, prasom. O jei ne.. rasyk kur nors kitur.
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#93017 Čia tik šiaip namo kategoriška ir subjetyvi nuomonė.

Tikėjau dievu , nusivyliau . Pradėjau bandyti tikėt savimi , ir pajutau kad man dievo nereikia (gal kol esu jaunas ") ..Vienas artimas žmogus yra pasakęs viską reikia daryti saikingai ..Tikėti ir reikia saikingai , ne aklai ..Nes tie žmonės kurie tiki aklai tampa labai negerais žmonėmis ..
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#93022
Marko-7 rašė:Čia tik šiaip namo kategoriška ir subjetyvi nuomonė.

Tikėjau dievu , nusivyliau . Pradėjau bandyti tikėt savimi , ir pajutau kad man dievo nereikia (gal kol esu jaunas ") ..Vienas artimas žmogus yra pasakęs viską reikia daryti saikingai ..Tikėti ir reikia saikingai , ne aklai ..Nes tie žmonės kurie tiki aklai tampa labai negerais žmonėmis ..


Marko-7 tu nepataikiai rasydamas i sia tema. Tikejimas dievu nera niekaip susijes su religija, nes Dievas kaip mistine butybe ir Religija yra du skirtingi dalykai.
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#93027 Na jo nepataikiau :)
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#99335 Man buvo taip gera, taip ramu, kai pasinėriau į tikėjimą. Bažnyčios, maldos, giesmės, vienuoliai, išpažintys, naujų tikinčiųjų draugų ratas... Tai palengvino mano ligos pradžią. Bet.. kai nusižudė draugė, aš nė karto nuoširdžiai nebegalėjau pasimelst. Kodėl?..
O dabar.. dabar tiesiog žinau, kad Dievas yra manyje, kaip ir kiekviename iš mūsų, dabar tiesiog gera žinoti, kad bet kada galiu nueiti į mišias, ten, kur renkasi visi vienodu tikslu - kreiptis į Dievą. Vien jau tas vieningumas, kuris jaučiamas mišių metu, suteikia man drąsos gyventi. Tačiau..dabar jau nebėra ramybės, nebėra noro melstis ir prašyti, dėkoti..Jeigu suprasčiau kodėl, gal tai padėtų vėl grįžti atgal?
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#99424 MAno Mama netekusi dukros, mano jaunesniosios sesers, tiesiog susipyko su DIEVU ir eme skaityti ateistines paskaitas, bet kai as istekejau, kazkaip viskas joje pasikeite ir ji vel eme ieskoti DIEVO... ir rado.IR melesdavosi ir Sventa rasta skaitinedavo ir mus isminties moke.Matyt kiekvienas is musu praeinam toki perioda, kada DIEVAS atitolsta ir pasidaro nesuvokiamas ir netikras.Greiciausiai tai evoliucijos ipatumas
Parašė incognito
#149986 Šiaip aš nebijau liudyti Dievo. Nors nenoriu brukti jo, nes per šiuos kelis mėnesius supratau, kad suvokimas ateina ar taip ar taip, kai yra tam laikas. Dievas neduoda sunkesnio išbandymo negu gali įveikti, tikrai. Be to jis nebūtinai turi būti katalikiškas tas tikėjimas. Nėra rėmų jam. Bet kai atrandi sau priimtiniausia formą būna labai gera.
Vartotojo avataras
Parašė comes
#160530 Kaip cia tylu, kaip celeje... kazko visi ilgam uzsimaste....
Ka gi, esu ne katalike. Protestante, bet vis delto kaip ir visi, pirmoj eilej kriksciuone. Prie tikejimo ejau ilgokai. Niekas manes uz ausu netempe. Ieskojau Dievo, miskuose, laukuose, danduje.... o atrodo radau savyje. O gal teisingai Evangelija raso, jog Viespats mus pasisaukia ir issirenka, ir tik po to mes laisva valia Ji priimam arba ne. Taip ir einu gyvenimo takais su savo Tevu, varge ir dziaugsme.... Per 22 metus, net nebuvo minties prarasti pasitikejima ar nusivilti Juo. Aisku, ne visos maldos isklausytos, ne visi keliai rozemis kloti... Bet kai labai, labai sunku as vis delto jauciu Juo parama, bet paaiskinti to negaliu. Vienintelis paaiskinimas, jog as dar iki siuol gyva.
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#160578 as anksciau stipriau tikejau..idomu kada as praradau tai...ir nzn kaip vel pradet tiket..o noreciau...tada nera taip baisu siam pasauli..
Vartotojo avataras
Parašė comes
#160597 Jei tykejai, tai tiki ir dabar. Tik musu gyvenimo tarpsniuose atsitinka taip, kad suklumpame ir atitolstame nuo Dievo. Tampame "drungni" savo tikejime. Tai praeina visi krikscionis. Suklumpam, stojames, suklumpam ir vel einam.... Ka daryti, kad sugryzti pas teva kaip sunui palaidunui.... tai turbut individualu... tik tiek zinau, kad niekados ne velu. Bet kuo anksciau, tuo geriau. Gal tesiog pameginti nuo daznesniu pokalbiu su Viespaciu. Paprastu pokalbiu. Reiketu pajausti, kad mes esam jo vaikai. Jog tai kaip seimoj. Isivaizduoti, kaip malonu tevams gauti is musu laiskus, kai mes toli. taip ir musu Dangiskajam Tevum dziugu gauti "laiska" maldos pavidale is musu. Kalbekimes su Juo savo zodziais, tai kas ant sirdies, kas dziugina ir kas skaudina.... ko bijome.... Ir netiesa, kad Jis negirdi. Pasikliaukim Jo Sv. Dvasia.
P.S. Turiu pasiulyma, jei jis priimtinas. Yra skyrelis - "Kam reikia uztarimo maldos..." Gal butu grazu, kad palaipsniui, kiekvienas norintis pradeti rasyti uztarymo malda uz kitus.... Na taip, vieni issako poreikius.... kiti pasimeldzia, kad ir trumpai.... Cia toks preliminarus pamastymas....
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#160772 aciu comes...bandau po biski...
Vartotojo avataras
Parašė comes
#160781 Is tiesu, viskas bus gerai. Ir nesvarbu ka sako ar sakys zmones.... bent jau man svarbus tik mano asmeniniai santykai su Dievu.... buvo visko, bet vel ir vel sugryzdavau pas Ji. Tik Jis vienas, nepasisaipydavo is manes, ir tik Jam vienam is tiesu esu reikalinga. O zmonems... nezinau, gal... bet tik kaip ilgai? Kols esi sveika, linksma.... Nesiki teko girdeti, kai kas nors gyvenime susiklostydavo nepalankiai: - "tai kur gi tavo Dievas...." As pratyledavau, nes jiems nesuprasti.....
Stiprybes tau ir isminties.... Ir Jo sviesa, te lydi tave, nelengvame kelyje....
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#160795 na as labai bijau gyvenimo...o kai tikejau dievu jauciaus , kad mane saugo...del to noriu vel tiketi...
o del zmoniu comes..as bandau patiket , kad yra geru zmoniu ...siandien silva kazkuriai merginai vaistu nusiunte ...pagalvojau kokie jus visi geri ..o as vistiek visu bijau...kai kam gal net juokinga , o as apsiblioviau del tokios smulkmenos...siaube kada as taip sulaukejau..gyvenu kaip visiskai atsiskyrele...ir man beveik gerai ...nes zmoniu bijau ir jais nepasitikiu...bet as stengsiuos pasikeist..pabandyk ir tu comes...
Vartotojo avataras
Parašė comes
#160807 Sutinku. Yra geru zmoniu. Kitaip nesisuktu pasaulis. O mano problema, kad per daug pasitikiu zmonemis ir per daug bunu su jais atvira ir nuosirdi.... is karto gaunu per "kupra".... tik del to buna skaudu. Ir vel eilinis nusivylimas :birst:... Bet, stengiuosi mokitis.... stengiuosi ne padeti ten kur ne praso.... meginu buti su dviguba kauke, kaip ir visi.... ir pasirodo, tai zmonems patinka.... nesuprantu tokios vaidmainystes.... Bet tai ne krikscioniska, ir del to kankinuosi....