Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#49350 Himnas meilei

Aš trokštu nurodyti jums dar prakilnesnį kelią.
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
Bet neturėčiau meilės,
Aš tebūčiau
Žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
Ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą,
Jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
Tačiau neturėčiau meilės,
Aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
Jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
Bet neturėčiau meilės,
Nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe,
Su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
Viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#49351 Rašom apie meilę. Kas ji? Kaip mes ją jaučiame, kaip mums jos trūksta, kaip ji keičia mūsų gyvenimus...
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#49353 Aš tai laukiu, kol įsigysiu NIŪFAUNDLENDO šunėką. Va tada tai jau turėsiu ką mylėt!
Vartotojo avataras
Parašė Dead
#49378 Meile viena karta ateinantis jaumas , jis amzinas...
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#49433
nulis rašė:Aš tai laukiu, kol įsigysiu NIŪFAUNDLENDO šunėką. Va tada tai jau turėsiu ką mylėt!


O ka darysi, kas nutik, jei jis pamils kazka kita is seimos?
O ar galima priversti myleti? Ar mylime tik uz kazka? Ar mylime nes MYLIME? O jei mylime tai ir atleidziamia? O kaip su kerstu? Ar kerstaujama is meiles? Turiu galvoje kraujo kersta
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#49436
Auksinezuvele rašė:
nulis rašė:Aš tai laukiu, kol įsigysiu NIŪFAUNDLENDO šunėką. Va tada tai jau turėsiu ką mylėt!


O ka darysi, kas nutik, jei jis pamils kazka kita is seimos?

Aš gyvenu viena. Be to, jis toks didelis, kad jo meilės užtenka visiems. :)
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#49439
nulis rašė:
Auksinezuvele rašė:
nulis rašė:Aš tai laukiu, kol įsigysiu NIŪFAUNDLENDO šunėką. Va tada tai jau turėsiu ką mylėt!


O ka darysi, kas nutik, jei jis pamils kazka kita is seimos?

Aš gyvenu viena. Be to, jis toks didelis, kad jo meilės užtenka visiems. :)


O tu tikra, kad nuo suns dydzio priklauso jo sugebejimas myleti?
Ir dar - ar tu kartais nemaisai istikimybes su meile?
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#53285 nagi, kas dar ka nors myli be suniuku ? =)
Vartotojo avataras
Parašė Werehuman
#53352
Medeja rašė:nagi, kas dar ka nors myli be suniuku ? =)


Aš aš!! Myliu savo katiną! :luv:

Na,jei rimtai,tai Phobophobia turi philophobią, turbūt.
Arba neturi širdies.
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#53360 O as mokausi myleti save
Vartotojo avataras
Parašė Dead
#53825
Auksinezuvele rašė:O as mokausi myleti save


Myleti save yra svarbu , bet ne perdaug.
O myleti reikia kita , jei jis tos meiles nusipelno.
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#53837
Dead rašė:
Auksinezuvele rašė:O as mokausi myleti save


Myleti save yra svarbu , bet ne perdaug.
O myleti reikia kita , jei jis tos meiles nusipelno.


O kaip paaiskintum pasakyma "Mylekit savo artima kaip patys save"?
Tad ar imanoma myleti kita, jei nesugebam myleti patys saves?
O gal ir tu manai, jog saves mylejimas ir savimyla arba egozimas yra viena ir tas pat? Butu idomu suzinoti ka manai

IR dar - kaip zinoti kada uztektinai save mylim? Kaip zinoti kada jau per daug save mylim?
Vartotojo avataras
Parašė Dead
#53885
Auksinezuvele rašė:
Dead rašė:
Auksinezuvele rašė:O as mokausi myleti save


Myleti save yra svarbu , bet ne perdaug.
O myleti reikia kita , jei jis tos meiles nusipelno.


O kaip paaiskintum pasakyma "Mylekit savo artima kaip patys save"?
Tad ar imanoma myleti kita, jei nesugebam myleti patys saves?
O gal ir tu manai, jog saves mylejimas ir savimyla arba egozimas yra viena ir tas pat? Butu idomu suzinoti ka manai

IR dar - kaip zinoti kada uztektinai save mylim? Kaip zinoti kada jau per daug save mylim?


"Mylekit savo artima kaip patys save" tai krikscioniskojo Dievo pasakymas.Jis tuom norejo pasakyti , kad jau jau save myli turi myleti ir kita kaip pati save, kad nebutum egoistas savo artimo nemyledmas.Ir jei myli artima kaip save, reiskias elgsies su juo kaip elgiesi su savimi. Si fraze risasi su " Nedaryk to , ko nenoretum , kad tau darytu"
Taciau manau , kad jei ir saves nemyli , kita gali myleti kuo puikiausiai, tik kartais per daug.
Tol kol save myli taip , jog sugebi atkreipti demesi i kitus ir turi saikingos savikritikos, meile nera egositiska.O kai save myli ir garbini kaip Dieva,ir tuo jausmu nesidalini su kitais , tai jau yra egoizmas.
Kaip jau minejau svarbiausia savikritika, reikia save myli , bet kartu i save ziureti kritiko akimis.
Parašė vigintas
#54097 Egoizmas tai man , man ir man :) kaip senam multike drakoniukas dalino saldainius :) o meile visada davimas...
siuolaikineje visuomeneje aplamai ne egoizma spavojingas, patalogiskas egoizmas gan retas... o stai egocentrizmas - as visatos centras... cia pavojingas dalykas ir zmogaus sveikatai tame tarpe ...
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#54101
vigintas rašė:Egoizmas tai man , man ir man :) kaip senam multike drakoniukas dalino saldainius :) o meile visada davimas...
siuolaikineje visuomeneje aplamai ne egoizma spavojingas, patalogiskas egoizmas gan retas... o stai egocentrizmas - as visatos centras... cia pavojingas dalykas ir zmogaus sveikatai tame tarpe ...


Bet , mielas jaunime, kaip tada su visa apimancia meile? Nesuprantu vieno dalyko, kaip galima myleti kita, nemylint saves... :bloga