Moderatorius: Astro-Meška

Parašė Dove
#54155 Kokie eilerasciai... nerealu :super
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#54158 nesuprantu domai, kokiu tikslu prisiregistravai kitu nicku?
Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#66801 ka tik islindo is pasamones:

Vėjas taip blaško
Klevo lapus,
Juos ašarom laisto
Rugpjūčio lietus.
Ką jie man šnabžda
Vėjo balsu?
Ką jie taip šoka,
Sukas valsu?
Kiek jie jau matė
Žvaigždėtų naktų,
Žali jų delniukai
Sutiko rytų
Ir plojo katučių,
Šlamėjo eiles?
Galbūt šių eilučių
Kažkas nesupras,
Bet vėjas - likimas,
O lapas - žmogus,
Kuris atsibudęs
Pamiršta sapnus...
Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#77560 kazkoki fufliaka surezgiau

Geltoni lapai
Užklojo sielą,
Nuo lapų kvapo
Širdy taip miela...
Sulyti bando
Lietaus lašeliai -
Juose nuskendo
Pamiršta meilė,
Kurią patyriau
Kadais bedugnėj...
kai degant žvakei
Stebėjau ugnį,
pamiršus viltį,
praradus saiką
norėjau mirti,
bet dar ne laikas...
Pro žalią žvilgsnį
Matau pasaulį,
Kuriam iš naujo
Nušvito saulė...
Vartotojo avataras
Parašė era
#77589 Man taip patinka rudeninės tematikos eilėraščiai..
O šis dar taip lengvai, žaismingai skaitosi..
Man patiko :)
Galima, išmoksiu mintinai ir nuolat po nosim deklamuosiu laukdama autobuso? :)
Parašė Indre
#77613 Nuostabus eilerasciai... Saunuole, lauksiu daugiau eilerasciu :flo
Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#87578 Iskart nespejau uzrasyt, tai gavosi kaip gavosi:

Langų rasos purve
Pratryniau kelią žvilgsniui:
Štai, dingsta tamsoje
Praeivių skubūs žingsniai,
Nuo vėjo ir lietaus
Žibintų verkia šviesos,
Kaip žvaigždės iš dangaus,
Kurias prarijo miestas...
Ir vėl bandau languos
Įžvelgt žmonių likimus,
Pavogti laimės svetimos...
Be dvidešimt septynios...
Sutiks išlipus sutema,
Joje truputį pastovėsiu,
Kol irgi tapsiu svetima
Ir abejingai nuskubėsiu...
Vartotojo avataras
Parašė eva
#87932 Labai gražu... Gražu - aišku ne tas žodis, bet kito nesugalvojau. Tu labai talentinga ir nuoširdi, tavo kūryba plėšo širdį, nes tiesiog jaučiasi kad tau skauda... Sėkmės tau ir kantrybės! Rašyk!
Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#102340 Blaškoma vėjo nepasiekiu kranto.
Likimas sielą į sieną tranko.
Einu pas tave, pažaiskim jausmus,
Kol vėjas nuo žemės paviršiaus nupus...
Imk mano tuštumą, duok – viltį,
Reiks per kančias į žvaigždes kilti:
Aš užsimerksiu, žinau: būna
Skrendi ten aukštai, o dangus griūna...
Imk mano nerimą, duok – noro
Kilti nepaisant minčių choro,
Nerti į pilką dienų liūną -
Praskridus pro debesis saulė būna...
Imk mano baimes, duok – drąsą
Lipti iš pelkės ir lėkti į trasą,
Ko nepametus ieškoti, ir rasti...
Kaip neprarasti? Kaip apsispręsti?
Imk mano sielvartą, duok – mintį
Kaip man be prievartos dieną pamilti?
Kaip žengt į priekį – juk nedrąsu?
Kaip susivokti, kur aš esu?
:?
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#102369 Maša, kaip aš tavęs pasiilgau ir tavo kūrybos =) :heart
Paskutinį kartą redagavo Marse 2009 02 06, 11:01. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#102406 Supper :super Kaip mėgstu tokius prasmingus ir taiklius dalykus :flo
Vartotojo avataras
Parašė TasPats
#110926 Blemba supratau kad cia virtuali lyrika o pasirodo dalyvis toks cia , kaip istrint savo posta?
Vartotojo avataras
Parašė nulis
#110966 Susikurk atskirą savo temą, aš perkelsiu ten tavo eilėraščius.
Vartotojo avataras
Parašė Virtual
#115285 Išdavikė saulė įžūliai
Man parodo pernykštes dulkes.
Aš pakeisčiau ją į mėnulį
Ar į skrendančių varnų pulką.
Jei mokėčiau pakilti į dangų
Ir skraidyti virš skubančio miesto
Aš spoksočiau į purvinus langus –
Gal ten vyksta kažkas keisto?
Aš stebėčiau iš paukščių skrydžio
Kur buvai, kur esi, kur būsi,
Nes širdis mano tokio dydžio,
Kad sutilptų pasaulio pusė...
Paskui vėją vaikyčiau lietų
Ir kedenčiau praeiviams plaukus
O paskui mano siela skrietų
Virš vandens ir virš pienių lauko...
Sugrįžtu į save – pro langą
Matos šiukšlės ir tirpstantis sniegas.
Nuo pavasario kiek apspangus
Vėl užmiegu žiemos miegu...
Vartotojo avataras
Parašė Emule
#115286 Labai gražūs eilėraščiai :jap