- 2009 02 11, 15:31
#103340
bet tai NEBUVO PSICHOTERAPIJA!!!!!!! MES TIK APSIKEITĖM INFORMACIJA APIE MANO LIGĄ!!!!! TAS NE PSICHOTERAPIJA!!!!!
aš sutinku, kad tai kažkam tinka, bet man ne. aš negailiu savęs. jeigu manot, kad gailiu, tai argumentuokit.
kaip galvojat ar žmogus užsiiminėjantis savigaila ir savigrauža, gali paaukot savo asmeninę laimę ir atiduot savo vaiką auginti kitiems, nes suvokia, kad tokiu atveju jo vaikas turės galimybę būti saugus ir laimingas???? ar gali žmogus gailintis savęs, alinamai dirbti, mokytis, pasiekti gerų rezultatų???? ir dar užsiiminėti tokiu mazochizmu kaip visuomeninė veikla???
man nereikėjo jo paguodos ir ašarų šluostymo. man reikėjo pagarbos ir požiūrio kaip į lygiavertį žmogų. aš esu savo srities profesionalė ir suvokdama, kad psichiatrijoje, esu niekas, kreipiausi į šios sritiesprofesionalą ir tikėjausi iš jo geranoriško bendradarbiavimo, o ne išsipisinėjimo "alia aš daktaras hausas".
ką darysiu toliau? toliau aš nuvažiuosiu susižinoti savo tyrimo rezultatus, nes man tas idomu. bet neleisiu daugiau su manim kalbėti tokiu tonu. ir pasakysiu, kad gydytojo etika reikalauja prieš siūlant pacientui gultis į igoninę detaliai jam paaiškinti, kodėl jis taip darytų. nes aš nepriklausau neveiksnių pacientų kategorijai ir turiu teisę apie savo būklę žinoti visiškai viską. jeigu jo elgesys nepasikeis, aš tikrai pas jį daugiau nesilankysiu.
aš nepiršau jam jokių tiesų, sąžiningai atsakinėjau, net į visiškai absurdiškus klausimus ir buvau mandagi su juo.