Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė GalvosDaktaras
#103262 alekseicikas nesimpatukas :D

šiaip manau, vienintelis šansas, kad psichologo-terapeuto-analitikas būtų geras specialistas, tai jis turi būti senas ir/arba nesimpatiškas, antraip moterų konsultuoti negalėtų

kai pasensiu, pakankamai sutankės barzda su ūsais, būsiu geras specialistas - bent jau simpatija dėmesio netrikdys :D
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#103263 man pvz buvo nemalonu lankytis pas gydytoja diktana (pas ji nemalonu visiems be isimties, nes jis totaliai dejes ant pacientu), jis netgi neteisingai paskyre man vaistus, padidino doze, kai turejo isvis juos nutraukti. bet as isejau, supratau, kad jis tiesiog sundaktaris ir apie nebegalvojau, neverkiau ir nesijauciau pazeminta. jam buvo vienodai ir jis akivaizdziai ta parode, bet tikrai del to nepergyvenau ir nemasciau nuolatos apie tai.
Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#103264 Jausdavau pažeminta. Psichuskėj vos nuo laiptų iš to pažeminimo nenusiritau, gerai, kad pagavo. :D

bet tu juk po to nesijausdavai pažeminta? aš suprantu, jeigu aš bučiau dejavus, koks blogas mano gyvenimas, neturiu diedu, pinigu ir skuduru, o visas pasaulis labai blogais.


Tuo pasiskųst, beje yra labai normalu. Net normaliau, nei simptomais. Pavyzdžiui, aš dabar tikrai žinau, kodėl man yra šiokia tokia bėda - man reikėjo labai daug pinigų mokslams, nežinojau, iš kur jš gauti. Išgyvenau labai didelę įtampą. Kai žmonės neturi valgyt, irgi bėda... O kai apsirengt kuo neturi, arba turi, bet yra nepatenkinti savo šmutkėm, irgi bėda - jie juk nepatenkinti labiau savimi, nei šmutkėm (kalbu apie gydomus asmenis). Kiekvienam savos bėdos didžiausios. =)

Pas mus skyriuj buvo tokia moteris. Alekseičikas jai ant galvos karts nuo karto užpildavo kokio vandens, arba šiaip nemaloniai ją palamdydavo. Taip, ji jautėsi nuskriausta ir pažeminta. Bet pasveiko - nusileido ant žemės. =)

Nu, nemoku tau pasakyti, bet man regis, kad viskas gerai su tuo Vilku, žinok. =)
Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#103266
GalvosDaktaras rašė:alekseicikas nesimpatukas :D

šiaip manau, vienintelis šansas, kad psichologo-terapeuto-analitikas būtų geras specialistas, tai jis turi būti senas ir/arba nesimpatiškas, antraip moterų konsultuoti negalėtų

kai pasensiu, pakankamai sutankės barzda su ūsais, būsiu geras specialistas - bent jau simpatija dėmesio netrikdys :D


Šiaip jau Aleikseičiko akys labai geros... Kad ir ką jis darytų, kad ir kaip "pažemintų", esu tikra, kad tai daro tik žmonių labui. Kitaip kurių galų jam ten toj psichuškėj trintis už valstybinę algelę, a?.. Galėtų atsidaryti kokią tai asmeninę kliniką ir ogogo!.. Bet ne... Todėl, kad jis myli žmones (nu, nepriimkit, kaip tai tiesiogiai). =)

Nu, žodžiu, aš Alekseičiką labai vertinu. Ir myliu savotiškai... Nesvarbu, kad žilas ir ne itin švelnaus ir sukalbamo būdo... :D
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#103267 o man taip neatrodo, nes aš dar kartą sakau, kad tai nebuvo psichoterapija. jis manęs net nepažįsta. matė pirmą kartą gyvenime, nieko nežinojo apie mano liga. kas suteikia jam teisę spręst, kad su manim reikia taip bendraut?
mes kalbam apie skirtingus dalykus. jeigu psichiatras sugeba sukelti pacientui gynybos reakciją ir pacientas galvoja tik apie tai, kaip kitą kartą jis ginsis, tai mano manymu nėra normalu.
ir aš nei už ką nesutiksiu, kad seksualinė prievarta yra toks dalykas, kad galima apie tai kalbėt pašaipiai ar dar labiau moterį pažeminti. to net nelygink su jokiom šmutkėm ir pinigų trūkumu.
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#103268 puiku, jeigu tau tai padėjo. deja, man, kai aš ir taip išgyvenu klaikią baimę kai reikia bendraut su vyrais, o ypač gydytojais vyrais, toks elgesys sukėlė tik dar didesnį siaubą ir galiu prisiekt visais šventaisiais ir bet kuo, kad aš daugiau niekad neisiu pas jokį gydytoją vyrą. man ir taip sunku su tuo gyventi. kodėl dar turėčiau klausyt tokių kalbų????
Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#103269 Nu, aš prisibijau dar ką nos sakyti. :?
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#103271 ir teisingai darai. nes mes kalbam apie skirtingus dalykus. aš irgi lankiau psichoterapiją ir žinau kas tai yra. bet dabar kalbu visiškai ne apie ją.
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#103311 aš nesuprantu, kodėl mane visi įtikinėja, kad viskas čia puiku. ar jūs ten buvot? ne? aš buvau. nesu naujokė pas psichiatrus. ir man atrodos pakankamai sugebu suvokt kas yra gerai, kas yra blogai. man buvo ir yra blogai. aš jaučiuosi blogai. ir atsipiskit, jeigu jums atrodo, kad taip jaustis yra gerai. ne visiems tinka gydymas cinizmu. juo labiau kad jis manes ir negydė, o tik apklausė apie simptomus.
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#103317 Atrodo suprantu, ir nors aš irgi nežinau kaip ten kas išties, bet Agni visisškai tau pritariu, nors yra kam gal ir tinka tas papurtymas, bet manau taip nederėtų, permiausiai iš psichoterpijos tikiesi palaikymo ir supratimo.. O jei jau iššaukia ginybinę reakciją, tai nuo tokių ir atsigint..

Va, kaip gerai, kad radau kaip tau su Vilku sekės, nes aš irgi prisiskaičius gerų atsiliepimu buvau pradėjus galvot gal ir man reik pas jį papult.. dabar jau susimąsčiau.. O į kokią kaži ligoninę jis guldytų, Klinikose?
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#103335 gal kiekvienas turi susirasti SAVO daktara. man Vilkas tinka, man tinka jis kaip asmenybe ir kaip gydytojas. jo tonas zvilgsnis ir visa povyza mane privercia blaiviau mastyti ir maziau gailet saves. na, bet as ji maciau ne viena karta, ir pravirkde, ir iki isterijos privede, ir nuramino, ir pralinksmino ne karta. man toks gydymas ir reikalingas. nesimurkdyti savigailoje. nius as sakiau, kad jis nera malonus zmogus :) bet matyt nepakankamai pasakiau, reika=ejo sakyt bjaurus diedas, ale geras gydytojas :)
ka dabar darysi, Agni?
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#103336 tai va,o kaaaip tą savo susirast? Man pavyzdžiui norėtusi sauso profesionalumo ir ne vien tik užkišimo vaistais, juk reikia įsijausti į žmogų, perprast jo organizmą, kiekvienas vis kitoks..
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#103340 bet tai NEBUVO PSICHOTERAPIJA!!!!!!! MES TIK APSIKEITĖM INFORMACIJA APIE MANO LIGĄ!!!!! TAS NE PSICHOTERAPIJA!!!!!

aš sutinku, kad tai kažkam tinka, bet man ne. aš negailiu savęs. jeigu manot, kad gailiu, tai argumentuokit.
kaip galvojat ar žmogus užsiiminėjantis savigaila ir savigrauža, gali paaukot savo asmeninę laimę ir atiduot savo vaiką auginti kitiems, nes suvokia, kad tokiu atveju jo vaikas turės galimybę būti saugus ir laimingas???? ar gali žmogus gailintis savęs, alinamai dirbti, mokytis, pasiekti gerų rezultatų???? ir dar užsiiminėti tokiu mazochizmu kaip visuomeninė veikla???
man nereikėjo jo paguodos ir ašarų šluostymo. man reikėjo pagarbos ir požiūrio kaip į lygiavertį žmogų. aš esu savo srities profesionalė ir suvokdama, kad psichiatrijoje, esu niekas, kreipiausi į šios sritiesprofesionalą ir tikėjausi iš jo geranoriško bendradarbiavimo, o ne išsipisinėjimo "alia aš daktaras hausas".
ką darysiu toliau? toliau aš nuvažiuosiu susižinoti savo tyrimo rezultatus, nes man tas idomu. bet neleisiu daugiau su manim kalbėti tokiu tonu. ir pasakysiu, kad gydytojo etika reikalauja prieš siūlant pacientui gultis į igoninę detaliai jam paaiškinti, kodėl jis taip darytų. nes aš nepriklausau neveiksnių pacientų kategorijai ir turiu teisę apie savo būklę žinoti visiškai viską. jeigu jo elgesys nepasikeis, aš tikrai pas jį daugiau nesilankysiu.
aš nepiršau jam jokių tiesų, sąžiningai atsakinėjau, net į visiškai absurdiškus klausimus ir buvau mandagi su juo.
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#103345 medeja, beje, tu čia visiškai niekuo nekalta. tiesiog man toks elgesys sukelia siaubą ir įstūmia į visišką neviltį, tu gi matei kokia aš iš jo išėjau, o man nebūdinga apsiverkt po kelių sakinių. man netinka daužymas su lazda per galvą. pakankamai esu jau pridaužyta ir tas sukelia man tik neapykanta, atstūmimą ir net ne norą gintis, o pulti pačiai, kad kitas to nebespėtų padaryt.
ir idomu kiek iš jūsų, kurie niekaip nesiryžot ilgą laiką kreiptis į gydytoją, po tokio pokalbio dar ryžtumėtės vėl ten apsilankyt.